Kitaip tariant, žinia apie tai, jog jis grįžo į studiją ir parašė 12 naujų kūrinių, privertė tvenktis seiles milijonams roko gerbėjų visame pasaulyje.
Todėl lūkesčiai - milžiniški, gal net tokie, kokių neįmanoma pateisinti. Tačiau visi, kurie abejojo, ar 73-ejų muzikantas vis dar turi polėkio ir energijos, gali atsikvėpti lengviau.
R.Watersas - nebe jaunuolis, ir tai jaučiasi. Balsas - prikimęs, norom nenorom verčiantis prisiminti paskutinius pernai mirusių Davido Bowie ir Leonardo Coheno įrašus.
Tačiau pyktis ir noras aštriai komentuoti pasaulio įvykius niekur nedingo. R.Watersas visą gyvenimą rašė apie karą, politiką ir visuomenės ydas. Tai daro ir dabar.
„Bankininkai pamaitinti, aplink - griuvėsiai“, -- kūrinyje „Deja Vu“ dainuoja R.Watersas. Dar jis dainuoja apie badaujančius vaikus, terorizmą (dainoje „Smell The Roses“), svajones praturtėti, socialinę nelygybę, pabėgėlius ir „lyderį be sup..tų smegenų“ (beveik galima atspėti, kad tai - apie galingiausios pasaulio valstybės prezidentą).
Vienoje dainoje R.Watersas net su humoru įsivaizduoja, kad yra Dievas.
Pasaulis dabar - labai keistas ir keliantis nerimą. Ir patyrusiam visuomenės reiškinių komentatoriui R.Watersui tai - labai palanku.
Muzika? Ji nudžiugins tuos, kurie bijojo, kad R.Watersas pasiners į eksperimentus ar bandys būti šiuolaikiškas. Ne, čia skamba garsai, kurie tiktų prieš keturis dešimtmečius įrašytam „Pink Floyd“ albumui.
Progresyviojo roko melodijos, senoviški klavišiniai instrumentai, ryški bosinės gitaros linija - laimė, šį albumą įrašyti padėjęs „Radiohead“ prodiuseris Nigelis Godrichas suprato, kas R.Waterso dainoms tinka labiausiai, ir nebandė seną vilką išmokyti naujų triukų.
Ambicinga, pompastiška, rimta ir protinga - čia yra viskas, ko esate įpratę tikėtis iš aštuntojo dešimtmečio „Pink Floyd“. Niekad nežinai, bet jei tai - paskutinis R.Waterso darbas, ši gulbės giesmė yra puiki.
Įvertinimas - 9 iš 10.
Daina "Wait For Her":
