Tuo metu jaunutei dainininkei tebuvo šešiolika, o jai komplimentus jau žėrė garsiausi pasaulio muzikantai, tarp jų - Davidas Bowie. Yra daugybė istorijų, kai jauni artistai nepakelia užgriuvusios šlovės ir nebesugeba išlikti kūrybingi. Lorde taip, panašu, nenutiko - nors lengva nebuvo, šis, antrasis jos albumas su pertraukomis buvo kuriamas daugiau nei trejus metus.
Jis skirasi nuo debiutinio Lorde disko „Pure Heroine“. Jame Lorde buvo smalsiai, kiek ciniškai į pasaulį žvelgianti paauglė. „Melodrama“ - jau paaugusios, nusivylimų patyrusios, jaunos moters laiškas pasauliui. 11 dainų, sukurtų su gerai žinomais kompozitoriais ir prodiuseriais (tarp jų - dainininke Tove Lo ir Jeanu-Benoit Dunckeliu iš prancūzų grupės „Air“).
Dainų apie vienatvę, dūžtančią meilę, išgertuves, vakarėlius klubuose ir liūdesį. Rašydama šiuos kūrinius, Lorde išsiskyrė su vaikinu, todėl ne vienas kritikas bandė spėlioti, kad šios dainos - būdas išlieti skausmą, tačiau pati dainininkė sako, kad ne, tai tiesiog įsivaizduojamos herojės nuotykiai.
Dainų nuotaika - gana liūdna ar bent jau rami, Lorde balsas - pavargęs ar bent jau puikiai tai perteikiantis. Skambesys labai spalvingas - nuo styginių iki elektroninių ritmų ir bliuzą primenančių gitarų.
Net tada, kai ritmas tampa artimesnis klubinei muzikai („Supercut“), Lorde nesilinksmina - tai liūdesio, ironijos ir apmąstymų pilnas albumas su kur kas įdomesnėmis ir įvairesnėmis aranžuotėmis, nei ankstesni jos darbai.
Vienas įdomiausių šių metų popmuzikos albumų? Iš kol kas išleistų - tikrai taip. Geriausias įrodymas, kad šios mergaičiukės išgarsėjimas tikrai nebuvo atsitiktinumas - talento ji turi per akis.
Įvertinimas - 9 iš 10.
Lorde klipas „Perfect Places“:
