Dar prieš keletą metų Stingas sakė, kad daugiau nebekurs poproko albumų ir vaizdo klipų, nes šio žaidimo jam jau sotu.
Jis ilgai laikėsi pažado – išleido XVI amžiaus liutnių muzikos, britiško folkloro ir religinių dainų, su simfoniniu orkestru įrašytų savo senųjų hitų ir paties sukurto miuziklo dainų įrašus.
Tačiau pernai persigalvojo – po trylikos metų pertraukos išleido naują roko ir popdainų albumą „57th & 9th“. Pristatydamas jį antradienį 66 metų dainininkas ir bosistas pasirodė Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Yra nedaug užsienio atlikėjų, kuriuos Lietuvos publika taip mėgsta. Į mūsų šalį Stingas atvykso jau šeštą kartą, į Kauną – antrą, ir vis tiek netrūksta norinčių jo klausytis.
Į koncertą arenoje atėjo apie devynis tūkstančius žiūrovų - gerokai daugiau nei pastarąjį kartą, kai arenoje grojo prieš ketverius metus.
Kodėl? Buvęs mokytojas, kurio tikrasis vardas – Gordonas Matthew Sumneris, yra toks muzikalus, kad jį saviškiu laiko ir roko, ir džiazo atlikėjai.
Talentą kurti puikias melodijas ir ausį glostantį balsą turintis Stingas įrašė dešimtis dainų, kurios garsiai skambėjo visoje planetoje – „Every Breath You Take“, „Fragile“, „Fields Of Gold“, „When We Dance“, „Desert Rose“, „Roxanne“ ir daugybę kitų.
Buvęs grupės „The Police“ lyderis yra pelnęs net 16 „Grammy“ ir tris Britų muzikos apdovanojimus, gavęs Didžiosios Britanijos karalienės ordiną už nuopelnus kultūrai, pagerbtas JAV Kennedy centro ceremonijoje.
Apie garsaus atlikėjo charakterį sklando įvairios legendos – neva jis pasipūtęs ir kategoriškas. Tačiau šį dainininką teko sutikti ne sykį – per interviu jis atrodė kuklus ir paprastas. Tiesa, turintis puikų, kartais ir britiškai aštrų humoro jausmą.
Kai Stingas prieš penkerius metus koncertavo Kaune, į užkulisius su juo susipažinti atėjo tuometis „Žalgirio“ krepšinio komandos savininkas Vladimiras Romanovas.
Per vertėjus išklausęs, ką veikia naujasis pažįstamas, Stingas šyptelėjo: „Atleiskite, aš jums nepakankamai aukštas.“
Per keletą viešnagių Lietuvoje dainininkas jau spėjo mūsų šalyje rasti naujų draugų. Pavyzdžiui, jis lankėsi dailininko Sigito Staniūno studijoje, kur apžiūrėjo paveikslus ir vieną jų gavo dovanų.
Prieš šešerius metus po koncerto sostinės Vingio parke Stingas iki išnaktų smagiai leido laiką viename sostinės barų.
Šįkart jis linksminosi ramiau. Dar pirmadienį į Kauną privačiu lėktuvu atskridęs dainininkas apsistojo miesto centre įsikūrusiame viešbutyje „Park Inn“ ir leido laiką jame, o antradienį – „Žalgirio“ arenos užkulisiuose.
Tiesa, antradienį jis apsilankė kino teatre – pažiūrėjo naująjį filmą „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“.
Kartu su dainininku ir jo muzikantų grupe į Lietuvą atvyko ir jo vyriausiasis sūnus – 40-metis dainininkas Joe Sumneris.
„Apšildyti“ koncerto (tai, beje, Lietuvoje darė ir 2006-aisiais) atvykęs atlikėjas ir išvaizda, ir balsu primena savo garsųjį tėvą – tai buvo akivaizdu, kai pačioje koncerto pradžioje žiūrovai sulaukė siurprizo.
Mat kartu su J.Sumneriu į sceną žengė ir Stingas – kartu sudainavo vieną kūrinį ir paliko Joe toliau groti savo dainas.
Pats Stingas į sceną žengė prieš devynias vakaro – koncertą pradėjo senų, gerai žinomų kūrinių serija.
„The Police“ laikų „Synchronicity“, „Every Little Thing She Does Is Magic“, „Spirits In A Material World“, vėlesni soliniai „If I Ever Lose My Faith In You“ ir „Englishman In New York“, „Mad About You“, „Fields Of Gold“, „Shape Of My Heart“ – kone visą pirmąją koncerto valandą Stingas grojo vien senas dainas.
Scenoje tuo metu buvo net dvi šeimos – J.Sumneris vėl žengė iš užkulisių ir su tėvu dainavo pritariančiojo vokalo partijas, o su ilgamečiu Stingo grupės gitaristu Dominicu Milleriu šiame ture groja jo sūnus Rufusas.
Asketiška, bet gerai susigrojusi grupė – su mažakalbiu lyderiu, kuris tarp dainų nesiveržė bendrauti su žiūrovais, tačiau prisiminė, kad Kaune paskutinį sykį buvo prieš penkerius metus.
Nors teoriškai šios gastrolės skirtos pristatyti naująjį Stingo albumą, į koncerto programą jis įtraukė tik kelias jo dainas – „Petrol Head“, „50.000“, „I Can't Stop Thinking About You“.
Atrodo, ir pats dainininkas puikiausiai supranta, kad į jo koncertus ateinama išgirsti senųjų hitų, o ne naujausios kūrybos. Tad albumas – tik priežastis dar sykį išsiruošti į kelionę.
Staigmena tapo pagarbos ženklas pernai mirusiam dainininkui Davidui Bowie – Stingas sugrojo jo dainą „Ashes To Ashes“.
Tačiau šiaip tie, kurie matė Stingo koncertą prieš penkerius metus, galėjo pajusti „deja vu“ jausmą. Kai kas nesikeičia – tokia pat kukli koncerto scenografija (užuolaida, prožektoriai ir du ekranai greta scenos), panašus dainų sąrašas, net Stingo drabužiai atrodo taip pat.
Tačiau kai kas šiame pasaulyje tiesiog turi būti pastovu – kai Stingas dainuoja tokius kūrinius kaip „Walking On The Moon“, „Message In A Bottle“ ar bisui paliekamos „Fragile“ ir „Every Breath You Take“, nesiskundžia niekas.
Atlikėjas atrodo gerokai jaunesnis, nei parašyta jo pase. Tai – komplimentas, kurio jis sulaukia dažnai.
Pats Stingas žurnalui „Rolling Stone“ sakė, kad už tai turi būti dėkingas sveikam gyvenimo būdui ir drausmei: jis kasdien valandą plaukioja baseine, daro pilateso mankštos pratimus.
Stingas turi šešis jau suaugusius vaikus. Dainininko 27-erių dukra Eliot Paulina taip pat muzikuoja – yra išleidusi du albumus.
„Labai didžiuojuosi savo dukra. Kartais labai noriu jai patarti, bet nusveria protingoji mano pusė – juk dukrai senio tėvo patarimai visiškai neįdomūs. Vienintelis įdomus patarimas, kurį jai daviau, – grok muziką savo sielai. Muzikantu netampama dėl pinigų ar šlovės“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Stingas.
Pernai išleistas brito albumas sulaukė daug komplimentų ne tik dėl jame skambančių melodijų, bet ir dėl prasmingų tekstų.
Stingas šiame albume dainuoja apie klimato kaitą, pabėgėlių krizę, „Islamo valstybės“ nužudytą žurnalistą Jamesą Foley.
Pernai lapkritį jis surengė koncertą Paryžiaus salėje „Bataclan“ – tapo pirmuoju atlikėju, kuris čia grojo po pasaulį sukrėtusio teroro akto, per kurį žuvo 89 žmonės.
„Man patinka, kai muzika yra prasminga“, – tokius savo posūkius komentavo dainininkas.
Pro kritikų ausis nepraslydo viena jo naujausių dainų „50.000“ – joje Stingas dainuoja apie mirusius scenos gigantus, tokius kaip Davidas Bowie, Prince’as ir „Motorhead“ lyderis Lemmy Kilmisteris.
Apie mirtį Stingas dainuoja dažnai. Gal net taip dažnai, kad atrodo jos šiek tiek apsėstas. Dainininkas sako, jog tai logiška – abu jo tėvai mirė gana jauni. Jis nebuvo nė vieno jų laidotuvėse, nes tuomet koncertavo.
„Ar bijau mirties? Nežinau. Aš tiesiog dar nesu pasiruošęs mirti. Svarbu, kad mirtum ramus dėl to, kaip gyvenai.
Tai aš kartoju savo vaikams. Su mintimis apie mirtį anksčiau ar vėliau susitaikoma“, – „Lietuvos rytui“ sakė dainininkas.
