Įsivaizduokite roko muzikantus, kurių smegenys veikia visiškai kitaip, nei daugumos kitų. Tada padauginkite tą įspūdį iš dešimties. Taip, būtent tokia yra „Arklio galia“, anksčiau įrašiusi dainas „Žirklės burnoje“ ir „Bliuzas iš gaidžių filmo“.
Isteriškai dainuojantis vokalistas Žilvinas Jagėla naujausiame grupės diske dainuoja apie nuotykį „Akropolio“ tualete, „Žydrūno Savicko stiprumo arbatą“ ir „žąsį, kuri deda medinius kiaušinius“. Dar čia yra pokštų, kuriuos supras tik patys grupės nariai arba ištikimiausi jos gerbėjai - dainų žodžiuose ne sykį pasakojama apie gitaristą Vidmantą Aškinį.
Absurdo poezija? Taip, bet suklusti verta - nebus per skambu pasakyti, kad tokių keistų tekstų Lietuvos roko scenoje nerašo niekas kitas (na, nebent kur kas didesnį stažą turintys scenos bepročiai „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“).
Ne mažiau intriguoja ir muzika, kurioje tipišką roko skambesį praturtina pučiamieji ir netikėti posūkiai. Albumą pradedantis „Sapnas“ padvelkia avangardiniu džiazu ir grupės „Sheep Got Waxed“ eksperimentais, toliau visas albumas blaškosi kažkur per vidurį tarp pankroko ir bliuzo. Kartais „Arklio galia“ primena neprilygstamą ironijos genijų Franką Zappą, kartais - lietuviams kur kas arčiau kūno buvusią grupę „Antis“.
Bet visi palyginimai nublanksta, kai pamatai šią grupę koncerte - festivalyje „Tilto namai“ šią vasarą Ž.Jagėla atrodė kaip visiškai apsėstas savo muzikos pamišėlis. Tokį užsidegimą retai pamatysi.
„Visi grupės nariai gimė, užaugo, mokėsi, susipažino, susirgo, pasveiko, įsimylėjo ir mirė Antakalnyje“, - skelbia užrašas šio albumo viršelyje. Ten parašyta ir daugiau žavingų kvailysčių. Jų šiame albume - per akis. Bet dažnai įdomiausią meną sukuria tie, kurie į save nežiūri pernelyg rimtai.
„Arklio galia“ yra bene ryškiausia Lietuvos roko grupė iš tų, apie kurias mažai kas girdėjo. Pats metas šiai padėčiai pasikeisti.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Titulinės albumo dainos vaizdo klipas:
