Tačiau dabar vienas didžiausių roko skandalistų grįžo - su pirmuoju karjeroje soliniu albumu, kurį išleido sulaukęs 45-erių. Ir tai - jei ir ne triumfas, tai labai stiprus sugrįžimas.
Daugelis roko gerbėjų žino šią istoriją - Liamas iki šiol nesutaria su savo broliu Noeliu, su kuriuo kartu muzikavo „Oasis“. Tas brolis, įprasta manyti, yra talentingesnis dainų kūrėjas, o Liamas geriau moka maivytis scenoje ir turi daugiau charizmos bei pasipūtimo, kuris jo gerbėjams atrodo pasiutusiai patrauklus.
Šiame albume yra daina, kuri vadinasi „I've All I Need“ - „aš viskas, ko man reikia“. Nieko ir nepridursi - šiuo požiūriu Egidijus Dragūnas yra jo brolis dvynys.
Žodžiu, į šį albumą iš anksto buvo žiūrima atsargiai, todėl jis dar labiau džiugina. Ne, jame nėra nieko naujoviško ar stebinančio. Bet čia yra tai, ko L.Gallagherio gerbėjai jau pasiilgo - smagiai šuoliuojančių roko kūrinių („Greedy Soul“, „Wall Of Glass“, „You Better Run“) ir šviesios lyrikos („Paper Crown“, „For What It's Worth“).
Scenoje vis dar chuligano įvaizdį saugojantis Liamas čia atrodo nusiteikęs kur kas geriau, nei liudija jo susiraukęs veidas viršelyje. Jis dainuoja apie klaidas ir netektis, norą išgerti ir mėgstamą rajoną -žodžiu, ir toliau rodo, kad yra paprastas tipas iš darbininkų klasės, neskubantis skaityti filosofijos knygų. Ir šiame žanre tai - labai žavu.
Žinoma, yra dalykų, kurie sukels šypseną. Ne vienoje dainoje (ypač - „Bold“) L.Gallagheris ir vėl bando atkartoti savo dievuko Johno Lennono manieras, o kai kur dainų skambesys net primena jo didžiausių priešų „Blur“.
Bet tai - smulkmenos. Liūdesio ir melancholijos persmelktam muzikos pasauliui reikia daugiau tokių šiurkštokų roko dainininkų, koks yra Liamas. Smagu, kad tai supranta ir jis pats.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Vaizdo klipas „Come Back To Me“:
