Tokių draugiškų šnekų Vilniaus salėje „Compensa“ šį vakarą netrūko – per Lietuvą nuo lapkričio pabaigos su akustinių koncertų turu keliaujantis M.Jankavičius su žiūrovais bendrauja kaip su gerais bičiuliais.
Prieš metus jis stovėjo didžiausių Lietuvos arenų scenose – kartu su roko grupe, bigbendu, ekranais, dainuodamas Robbie Williamso, „Queen“, Franko Sinatros ir kitų pasaulio muzikos grandų dainas.
Arenose jis dainuoja ir šįmet – praėjusį savaitgalį pristatytame naujame lietuviškame miuzikle „Eglė žalčių karalienė“.
Tačiau tuo pačiu rengia ir visiškai kitokius koncertus – didžiausiuose šalies miestuose koncertuoja paprastai ir jaukiai, padedamas bičiulio gitaristo Domo Bajorūno.
Juose pristatomas ir jau trečiasis Manto solinis albumas „Vienas saloje“, išleistas po net septynerių metų pertraukos.
Pats dainininkas vengia jį vadinti nauju – mat nemažai iš šių dvylikos dainų jau yra gerai žinomos.
Pavyzdžiui, „Šiandien tu man graži“, su kuria bičiuliai prieš metus Mantą ragino dalyvauti „Eurovizijoje“, „Melagė“, „Ryto durys“, miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ dainas „Dangus tau dovanojo aukštį“ ir „Kaukės stebuklas“, „Duok man jėgų“ iš filmo „Pakeliui“.
Tačiau Manto gerbėjai jau seniai laukia galimybės patogiai šių dainų klausytis mašinoje – naujasis albumas ant prekystalio neužsigulėjo.
Šių koncertų scena primena jaukų kambarį – šviestuvai, lentynos su knygomis, dvi kėdės ir staliukas su arbatinuku.
Toks, anot Manto, ir sumanymas. Pasidabinęs megztiniu su Kalėdų senelio atvaizdu, dainininkas pasidžiaugė, kad su atėjusiais spėjo susitikti iki Kalėdų.
„Artėja tos baisios šventės. Turiu omenyje – baisios, nes jos visiškai prarado savo ramybę.
Saugiausiai jaučiuosi namie - ten galiu būti nesiprausęs, nemiegojęs, visą dieną vaikščioti su pižama. Todėl mes atsivežėme savo namus čia – su kilimais, knygomis, sekcijomis. Neturiu fejerverkų, turiu tik gitarą, Domą ir jus. Noriu, kad šis vakaras būtų prasmingas.
Sveiki atvykę, jauskitės kaip namie“, - su žiūrovais pasisveikino Mantas.
Jau po pirmosios dainos jis prie scenos pakvietė vaikus, siūlydamas pavaišinti juos mandarinais.
„O suaugusiems turiu arbatos“, - šyptelėjo M.Jankavičius ir įteikė garuojantį puodelį žiūrovei prie scenos.
„Pasėdėsim, arbatos išgersim, taip ir prabėgs tos šešios valandos“, - nusijuokė Mantas ir užgrojo dainą „Duok man jėgų“.
O tada susimąstė: „Po dainos yra tradicija paploti – tada galvoju, ar tikrai patiko, ar iš mandagumo. Nesakau, kad ploti blogai.
Bet pamenu – anksčiau spektakliuose, jei nepatiko, žiūrovai neplodavo. O dabar jie visuose spektakliuose jie atsistoja, kad ir koks šūdinas tas spektaklis būtų. Oi, atsiprašau. Aš su savo vaikais taip pat kalbuosi. Kas iš jų išaugs?“ - svarstė Mantas.
Hitas „Šiandien tu man graži“, atliekamas dviem gitaromis, suskambo visai kitaip nei įraše – į šią dainą Mantas įpindavo vis kitos, garsiausiai šūktelėjusios, žiūrovės vardą.
Vaikai prie scenos prašyti mandarinų lėkė kone po kiekvienos dainos.
Jiems pasibaigus, Mantas nulėkė į užkulisius ir grįžo su keliomis kekėmis bananų.
„Viename koncerte buvo šešerių metų vaikas, kuris nenorėjo mandarinų. Pasikviečiau į sceną, klausiu – gal „Čiuožki“ pagroti? Sako – ne. Sakau – gal kokią kitą dainą? O jis sako - „Despacito“. Norėjau baigti ir koncertą, ir karjerą“, - juokėsi M.Jankavičius.
Į šiuos koncertus Mantas keliauja, nesudaręs jokio išankstinio dainų sąrašo.
„Galima užsakinėti dainas, čia tikrai nėra jokio scenarijaus.
Aš nevadinu šio vakaro koncertu, galime tai paversti susitikimu, santykiu. O santykiauti vienas žmogus negali. Reikia jūsų ir mūsų.
Šiandien galime patys susikurti dainų sąrašą. Aš moku labai didelį repertuarą, mes net vestuvėse esame groję su Domu“, - pasakojo M.Jankavičius ir privertė žiūrovus kvatotis, užgrojęs Džordanos Butkutės „Nemylėjau tavęs“ ir Gyčio Paškevičiaus „Šiam pasauly“ fragmentus.
Užmegzti šiltą ryšį su žiūrovais jam pavyko per pirmas dvidešimt minučių – dainą „Drugeliai laisvi“ minia jau su juo dainavo žodis žodin.
Išlaikyti žiūrovų dėmesį, pasikliaunant tik savo balsu, dainomis, pasakojimais ir pora gitarų – nelengvas uždavinys.
Muzikos atlikėjai ne be reikalo į tokio dydžio sales vežiojasi kalnus aparatūros ir nuomojasi ekranus – žiūrovai šiais laikais jau gana išlepinti, juos sudominti nėra paprasta.
Tačiau Mantas atrodo pats taip „užsivedęs“ nuo bendravimo su žiūrovais, jog šie koncertai (tik nesakykite jam to) tam tikra prasme atrodo net įspūdingesni, nei prieš metus vykę dideli šou arenose.
Jokių fejerverkų ir blizgučių, bet salėje šįkart buvo šis tas svarbiau – nuoširdus mėgavimasis dainomis ir kamerine atmosfera, kuri pasitaiko ne taip jau dažnai.
„Aš noriu artimo santykio, kad žmonės jaustųsi, lyg susitikę su senais draugais. Noriu, kad jie man papasakotų, kuo gyvena. O aš, savo ruožtu, papasakosiu, kuo gyvenu pats“, – prieš koncertą pasakojo M.Jankavičius.
Savo pažadą jis ištesėjo su kaupu – bent trumpam „išjungti“ žiūrovų rūpesčius prieš šventes jam tikrai pavyko. Šiais metais tokį koncertą bus galima pamatyti dar kartą - gruodžio 29-ąją Mantas jį surengs Alytuje.
