Devyniuose kūriniuose, kurie čia skamba, neišgirsite jo balso. Bet tai – jau ne pirmas sykis, kai vienas populiariausių Lietuvos dainininkų taip eksperimentuoja.
„Memories Of Something That Never Happened“ - jau trečias instrumentinis Andriaus albumas. Maždaug kas dešimtmetį jo kompiuteryje prisikaupia muzikinių idėjų, kurios yra labiau eksperimentas, nei nuoseklios jo karjeros linijos tęsinys. Prieš porą metų Andrius išgirdo ir susižavėjo „Depeche Mode“ nario Martino Gore'o soliniu albumu „MG“. Gali būti, kad jis tapo įkvėpimo šaltiniu - kaip ir tame albume, Andriaus įraše skamba elektroninė muzika, smarkiai įkvėpta devintojo dešimtmečio „synthpop“ stiliaus.
Ne, su madingais jaunosios kartos elektronikos kūrėjais Andrius nesivaržo ir būti labai šiuolaikiškas irgi nesistengia. Kartais čia rasite užuominų į tuos pačius „depešus“, kartais - į prancūzų elektroninės muzikos kūrėją Jeaną Michelį Jarre'ą. Kartais muzika - švelni („Lighthouse Radar“), kartais - agresyvesnė („Into The Dark Skies“), kartais - kelianti nerimą ir mįslinga („They Are Here, Don't Be Afraid“).
Dominuojanti nuotaika, kaip ir „normaliuose“ A.Mamontovo albumuose - naktinė melancholija. Su daug dėmesio detalėms - nuo per elektroninius efektus perleistų gitaros garsų iki daugybės sintezatorių sluoksnių, susiliejančių į harmoningą visumą.
Klausydamiesi pagausite save mąstant, kad kai kurios melodijos (pavyzdžiui, „Streets Are The Rivers Of People“) galėtų tapti puikiomis dainomis. O ir šiaip - būtų labai įdomu išgirsti, kaip Andriaus balsas skamba su būtent tokia muzika.
Gal kada nors tai ir įvyks - spėlioti, ką dar sugalvos A.Mamontovas, neverta. Šis albumas skamba lyg muzika nesukurtam filmui - dažnai nardinantis į meditaciją, neskubaus tempo, leidžiantis pamatyti galbūt kai kam netikėtą Andriaus pusę.
Įvertinimas - 8 iš 10.
Visi albumo kūriniai:
