Prieš penkerius metus išgarsėjusi grupė, suburta Lidso universiteto studentų, jau karjeros pradžioje laimėjo vieną svarbiausių muzikos pasaulio apdovanojimų „Mercury“, skiriamų už geriausią britų albumą. Šį prizą 2012-aisiais pelnė debiutinis „alt-J“ diskas „An Awesome Wave“.
Antrasis grupės albumas „This Is All Yours“ pretendavo į „Grammy“ statulėlę. Pernai grupė vėl buvo tarp pretendentų į „Mercury“ prizą – šįsyk už vasarą išleistą trečiąjį diską „Relaxer“.
Popmuziką, alternatyvųjį roką, elektroniką derinančios grupės neįmanoma lyginti su niekuo kitu – jos muzika visiškai nenuspėjama, o įspūdingus pasirodymus papildo ryškūs apšvietimo efektai.
Pernai vasarą „alt-J“ grojo Latvijos festivalyje „Positivus“ – buvo viena iš trijų ryškiausių šio ir lietuvių mėgstamo renginio žvaigždžių.
Tada šios trijulės koncerto klausėsi keliolika tūkstančių žmonių, o pirmose eilėse susispaudusios merginos spiegė ir svaigo iš malonumo.
Po koncerto padariau nedidelį eksperimentą – paklausiau dešimties iš jų, kodėl joms patinka „alt-J“.
Dvi atsakė, kad šios grupės vaikinai – gražūs, o aštuonios – kad jų muzika nepanaši į niekieno kito.
„Labai geras procentas“, – antradienio popietę nusikvatojo dar paryčiais į Vilniaus viešbutį „Kempinski“ atvykusios grupės klavišininkas Gusas Ungeris-Hamiltonas.
Lrytas.lt jis pasakojo, jog jau yra pripratęs prie neįprastų gerbėjų atsidavimo ženklų, tačiau vis tiek dažnai nustemba.
Pavyzdžiui, viena Lietuvoje gyvenanti pora savo dukterį pavadino Matilda – būtent „alt-J“ dainos garbei.
„Žinau, kad Didžiojoje Britanijoje viena mergina sūnų pavadino Gusu – mano garbei, išgirdau tai, kai grojome Glastonberio festivalyje. Beprotybė, kaip ir tatuiruotės su mūsų grupės pavadinimu. Kiekvieną sykį, kai jas pamatau, pagalvoju – ar tikrai norėsite tai nešioti po penkerių metų?“ – juokėsi krepšininko ūgio muzikantas, išvaizda primenantis literatūros mokytoją.
Tai „alt-J“ paradoksas. Viena populiariausių per pastarąjį dešimtmetį iškilusių grupių neigia visas bukas populiarumo taisykles.
Jų dainose ir klipuose – krūvos užuominų į garsias istorines figūras, mokslininkus, menininkus ir idėjas. Kartais juokaujama, kad „alt-J“ albumų reikia klausytis, šalia pasidėjus enciklopediją.
„Ir mums tai patinka. Nėra taip, kad specialiai stengiamės kurti sudėtingas dainas. Mums taip tiesiog išeina. Rašyti paprastą muziką mums neįdomu. Žmonės kartais galvoja, kad mes pretenzingi. Bet vien būti scenoje jau yra pretenzinga, tai neįprastas užsiėmimas.
Džiaugiuosi tuo, kad į mūsų koncertus ateina daugybė žmonių, bet gatvėje mus retai atpažįsta, Londone galime važinėtis metro“, – pasakojo Gusas.
Koncertas Vilniuje – beveik paskutinė kone metus trukusio „alt-J“ turo stotelė.
Iš Lietuvos grupė, per pastarąsias šešias dienas sugrojusi penkis koncertus, dar keliaus į Indiją, o tada pagaliau gaus poilsio.
„Ką pirmiausia darysiu? Eisiu į aludę, nes pasiilgau angliško alaus. Beveik visus metus koncertuodamas gėriau olandišką, pabodo“, – kvatojosi G.Ungeris-Hamiltonas.
Jų muzika jau skamba daugybėje kino filmų ir TV serialų, taip pat – reklamos klipų. „alt-J“ juokauja, kad vis laukia, kada jiems paskambins „Apple“ ir pasiūlys bendradarbiauti, tačiau tai vis neįvyksta.
Tačiau grupei netrūksta garsių gerbėjų – pavyzdžiui, aktorius Woody Harrelsonas ar viename grupės klipų prakalbą sakantis Iggy Popas.
Prieš porą metų tuometis britų premjeras Davidas Cameronas pasaulio lyderiams išdalijo britiškų dainų, kurias verta išgirsti, įrašus. Tarp jų buvo ir viena „alt-J“ daina.
„Manau, Vladimiras Putinas nesiklausė. Bet man patinka mintis, kad galbūt mus išgirdo Barackas Obama, gal jo dukterims mes patinkame. Norėčiau kada nors su juo susitikti“, – prisipažino muzikantas.
Muzika, kurią groja „alt-J“, yra beveik nenupasakojama, bet pabandyti galima.
Įsivaizduokite roko, elektronikos, folko ir alternatyvos košę su kartais pasigirstančiais afrikietiškais ritmais, šaižiu vokalu ir visiškai trenktais melodijų posūkiais – tai keistenybė, kuriai sugalvoti, kartais atrodo, reikia labai stiprių kvaišalų.
„Aš rūkau „žolę“, nors nesu labai įnikęs. Girdėjau apie griežtus jūsų šalies įstatymus. Turbūt neturėčiau komentuoti, tai – jūsų šalis. Bet, jei atvirai, esu skaitęs daugybę straipsnių ir tyrimų, kuriuose parašyta, kad alkoholis kur kas kenksmingesnis nei marihuana“, – stebėjosi Gusas.
Antradienio vakarą grupės koncertą pradėjo britų dainininkė Marika Hackman, patys vakaro kaltininkai į sceną žengė apie pusę dešimtos vakaro.
Pasiklausyti grupės susirinko daugybė muzikantų, TV laidų vedėjų – akivaizdu, kad „alt-J“ vizitas tapo įvykiu ir šalies pramogų pasauliui.
Salė buvo tokia sausakimša, kad būreliui žiūrovui koncertą teko stebėti koridoriuje.
„alt-J“ į Lietuvą atsigabeno šou, kurį rodo visame pasaulyje – kažkuo primenantį tamsų fantastinį filmą.
Grupės nariai – G.Ungeris-Hamiltonas, vokalistas ir gitaristas Joe Newmanas, nuo retos genetinės ligos kenčiantis ir klausą prarandantis būgnininkas Thomas Sonny Greenas – įsitaisė „kambariuose“, atskirtuose mirgančių apšvietimo stulpų.
Ekranai ir lakstantys apšvietimo efektai sudarė įspūdį, kad esi arba labai jau neįprastoje diskotekoje, arba filme „Matrica“.
Į įspūdingas kaskadas susiliejantys Joe ir Guso balsai, kartu šokantys gitara ir klavišiniai, svaigios melodijos – visa tai skaldo pasaulio melomanus, negalinčius apsispręsti, ar tai genialu, ar visiška nesąmonė. Alternatyvios muzikos pasaulyje turbūt nerasite ir tiek pagyrų, ir tiek patyčių ar parodijų sulaukiančios jaunos grupės.
„Yra vienas klipas internete – kaip parašyti „alt-J“ dainą. Kai pamatėme, juokėmės iki nukritimo. Bet prabėgo keleri metai, o jis vis dar populiarus. Manau, kad man tai patinka. Manau...“ – susiraukė ir čia pat pradėjo kvatotis Gusas.
„Tessellate“, „In Cold Blood“, „Deadcrush“ ir kiti – lietuviai gavo kone visus populiariausius „alt-J“ kūrinius.
Atmosfera salėje buvo magiška – nors „alt-J“ kartais kritikuojami dėl tariamo koncertų šaltumo ir apskaičiavimo, vilniečiai į kiekvieną žinomą dainą reagavo taip, lyg būtų laimėję loterijoje.
Nedaug kalbantys, scenoje – gana kuklūs, tačiau neabejotinai sugebėję atrasti kažką ypatingo. „alt-J“ sako, kad patys nežino, kur juos tai nuves.
Apie ketvirtąjį albumą mąstyti kol kas per anksti – bet G.Ungeris-Hamiltonas lrytas.lt sakė, kad keletas idėjų jam jau atsirado gastrolių metu.
Bent jau kol kas „alt-J“ gali būti ramūs – pasiūlymai koncertuoti pilasi iš visų pasaulio kraštų, o „madinga“ – per silpnas žodis apibūdinti tam, kas šiuo metu dedasi su šia grupe.
„Jei negročiau grupėje, norėčiau atidaryti savo knygyną. Geriausia tai, kad uždirbau pakankamai ir bent kelerius metus galėčiau dirbti nuostolingai“, – pasakojo G.Ungeris-Hamiltonas.
Kol kas tai jam negresia – „alt-J“ žvaigždė šviečia ryškiai ir, panašu, nesiruošia leistis.
