Smagia įžanga į ilgąjį šventinį savaitgalį šis koncertas tapo porai tūkstančių grupės gerbėjų, susirinkusių į Vilniaus salę „Compensa“.
Antrojo albumo „Blossom“ dainas ir senesnius hitus grojusi grupė surengė energingą, publikos prakaitą spaudžiantį koncertą, kuris įrodė – jos išgarsėjimas tikrai yra kur kas daugiau nei atsitiktinė sėkmės istorija dėl vienos populiarios dainas.
„Stolen Dance“, kuri vien „YouTube“ yra išklausyta daugiau nei 300 milijonų kartų, žinoma, lieka svarbiausias „Milky Chance“ koziris.
Jei prieš penkerius metus buvote įsijungę populiarią radijo stotį ar lankėtės jaunimo drabužių parduotuvėje, tikimybė, kad nesate girdėję šio kūrinio, yra beveik lygi nuliui.
Daugelyje šalių populiariausiu tapęs kūrinys, parašytas „Milky Chance“ vokalisto Clemenso Rehbeino, tada tapo interneto sensacija. Iš pirmo žvilgsnio paprasta daina, kurioje susipynė akustinė gitara, lengvas elektroninis skambesys ir iki beprotybės įsimenantis priedainis, du jaunuolius iš nedidelio Kaselio miesto pavertė viena labiausiai apkalbamų grupių pasaulyje.
Kritikai iki šiol laužo plunksnas, bandydami aprašyti grupės stilių – tai kažkas per vidurį tarp folko, regio, bliuzo ir elektronikos.
„Aš nenujaučiau, kad „Stolen Dance“ taps tokia populiari. Rašiau tą dainą kelerius metus, dar nuo mokyklos suolo laikų. Niekada nežinai, ar daina žmonėms patiks.
Jaučiau, kad ji gali būti įsimenama. Jei žinočiau, kaip tokią parašyti, jau būčiau parašęs keturiolika tokių. Nėra recepto – arba netyčia pavyksta, arba ne.„Stolen Dance“ – labai paprasta. Esame parašę dainų, kurios daug įdomesnės, sudėtingesnės, muzikalesnės, geriau išplėtotos, bet žmonėms patinka, kai viskas paprasta. Mūsų grupė turi daug spalvų. Jei apie mus sprendžiate tik iš vienos dainos, nematote viso paveikslo“, - prieš koncertą lrytas.lt sakė Clemensas.
Prikimusio balso, flegmatiškos veido išraiškos C.Rehbeinas ir linksmuolis, pokštus laidantis didžėjus Philippas Dauschas iš pirmo žvilgsnio atrodo netikėtas derinys. Vis dėlto jie – neišskiriami draugai nuo mokyklos suolo. Laikų, kai dar kartu grojo džiazo grupėje. Jai iširus paaugliai nusprendė kartu groti toliau, susigalvojo pavadinimą „Milky Chance“.
Clemenso namuose kompiuteriu, gitara ir nesudėtinga muzikos redagavimo programa įrašė pirmąsias grupės dainas. Vos spėję baigti mokyklą tapo tarptautinėmis žvaigždėmis.
2013-aisiais „Milky Chance“ išleido debiutinį albumą „Sadnecessary“ – jis pakilo į populiariausiųjų dvidešimtuką ne tik Vokietijoje, bet ir JAV – šalyje, kuri paprastai šnairuoja į vokiečių muzikantus (jei tai ne „Rammstein“).
„Milky Chance“ grojo populiariųjų JAV laidų vedėjų Jimmy Kimmelio ir Jimmy Fallono šou, didžiausiame šalies festivalyje „Coachella“ ir už Atlanto dabar jaučiasi kaip namie.Pernai pasirodė antras albumas „Blossom“, įrašytas su prie grupės prisidėjusiu gitaristu Antonio Gregeriu, turtingesnio skambesio, rodantis meilę ritmenbliuzui, rokui ir daugybei kitų žanrų.
Jei „Milky Chance“ būtų kokteilis, muzikantai gautų prizą už lakiausią fantaziją, parenkant sudedamąsias dalis ir prieskonius.Užpernai surengę pasirodymą festivalyje „Galapagai“ Zarasuose, „Milky Chance“ ketvirtadienį atvyko į Vilnių ir žadėjo penktadienį dar pasidžiaugti Lietuvos atkūrimo šimtmečio atmosfera.
Didžioji šios grupės gerbėjų dalis – itin jauna. Tai pastebėjau prieš kelerius metus, kai mačiau ką tik išgarsėjusius „Milky Chance“ Prancūzijoje – atrodė, kad daugiau nei pusę jų žiūrovų sudaro spiegiančios iš susijaudinimo mergaitės.
Vilniuje vaizdas panašus. „Milky Chance“ yra su feisbuku ir „YouTube“ užaugusiųjų žvaigždės. Atėjusių į koncertą amžiaus vidurkis – maždaug septyniolika metų. Trisdešimtmečiai čia gali pasijusti kaip pensininkai.
Pirmasis scenoje - „Milky Chance“ svečias, JAV kantri muzikos sostinėje Nešvilyje gyvenantis dainininkas Conneris Youngbloodas.
Žmogus – orkestras, kuris (tik nesakykite to „Milky Chance“ gerbėjams) groja įdomesnę muziką nei pagrindinės vakaro žvaigždės.
Įtakingiausių pasaulio interneto svetainių, rašančių apie muziką, jau prieš porą metų pastebėtas amerikietis į sceną atsinešė gitarą, elektroninius mušamuosius ir kitus elektroninius instrumentus.
Jo muzika – melancholiškas elektronikos ir folko kokteilis, kažkiek panašus į „Milky Chance“, bet turintis daugiau intrigos ir netikėtumų. Vien jau dėl to, kad kai kurių jo dainų skambesys – radikaliai skirtingas, kartais primenantis svajingus „Bon Iver“, kartais – visiškai gryną bliuzą.
Kuklus amerikietis sugebėjo pasiimti savo dėmesio dalį – daugiau nei pusė žiūrovų jam grojant nesiskirstė iš salės, juokdamiesi iš nuolat painiojamo „ačiū“ lietuvių ir estų kalbomis, bet ir, regis, nuoširdžiai susidomėję tuo, ką jis kuria.
Devintą vakaro į sceną žengę „Milky Chance“ daro viską, kad jų pasirodymai virstų švente.
Koncertuose keturiese pasirodantys muzikantai tai jau įrodė Amerikoje. Prikimęs C.Rehbeino balsas, „skanus“ gyvų ir elektroninių instrumentų derinys, keista stilių mišrainė JAV daug ką verčia spėlioti, kad ši grupė – iš Amerikos gilumos, bet jau tikrai ne iš Vokietijos.
„Gal taip yra dėl muzikos, kuri įkvėpta Amerikos, nežinau. Manau, mūsų muzika – tiesiog labai universali. Man smagu, kad esame žinomi užsienyje. Groti vien Vokietijoje būtų gana nuobodu“, - svarstė C.Rehbeinas.
Grupės pasirodymai – energingi, bet gana minimalistiniai. Gitaros, mušamieji, perkusiniai instrumentai, lūpinė armonikėlė, balsas ir elektroninių garsų fonas. Jokių ekranų ar fejerverkų, prie kurių Lietuvos publika jau pradeda priprasti.
Tik muzika, spalvas keičiantis apšvietimas, po sceną energingai judantis C.Rehbeinas ir jo bendražygiai, kurie atrodo visu šimtu procentų įsijautę į muziką.
Taip pat, kaip ir pirmose eilėse susigrūdę ištikimiausi gerbėjai, į ritmą kratantys galvas, filmuojantys telefonai ir kartu rėkiantys kone visų dainų žodžius.
Iš savo dievukų jis sulaukė ir smagių staigmenų - C.Rehbeinas sudainavo "happy birthday", skirdamas sveikinimus ir vienai gerbėjai, ir atkūrimo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai.
„Koncertai – vieta, į kurią susirinkę žmonės kartu švenčia muziką, pamiršdami skirtumus. Visi juda vienu dažniu, plaukia vienu laivu. Tai labai kieta, tai mums svarbiausia“, - sakė „Milky Chance“ vokalistas.
„Blossom“, „Firebird“, „Down By The River“, „Sadnecessary“, „Cocoon“ - į savo pasirodymo dainų sąrašą „Milky Chance“ sudėjo visus žymiausius savo kūrinius. „Stolen Dance“, žinoma, pasiliko bisui - net ir prabėgus keleriems metams, ši daina Vilniuje sukėlė publikos ekstazę.
„Ar jums patinka?“ - koncertui įpusėjus riktelėjo C.Rehbeinas. Žiūrovų reakcija neleido suabejoti – patinka, ir kaip reikiant.
Savotiški, uždegantys, energingi – vokiečiai šį vakarą nenuvylė tų, kurie su jų muzika gyvena pastaruosius kelerius metus. Tiesiog geras koncertas – be didelių triukų ir netikėtumų.
