Atlikėjas neslepia, kad viduje išgyvena tikrą emocijų potvynį, kai kartu persipina ir jaudulio, ir džiugesio bangos: „Tai mano pirmasis kūrinys! Negaliu nesijaudinti! Be galo laukiu, kuomet klausytojai galės išgirsti tai, ką kūriau pats, tai kas man yra labai artima, jautru ir brangu.“
- Kaip šis kūrinys gimė, kiek laiko užtruko jį parašyti?
- Supratau, kad po truputį pradedu tolti nuo visų tų „coverinių“ programų atlikimo ir viduje atsirado natūralus noras pradėti skleisti savo kūrybą.
Juk turiu tam patį geriausią įrankį – muziką. O kalbant apie laiką, tai labai reliatyvus dalykas. Jei kalbėtume apie kažkokius atskaitos taškus, tai sakyčiau, kad šiai dainai parašyti prireikė beveik metų. Bet jei kalbėtume apie tai bendrąja prasme, tai prireikė labai daug laiko, kol pagaliau suaugau, subrendau ir supratau, ką noriu dainuoti, kaip noriu dainuoti ir ką dainuodamas noriu pasakyti.
- Tada natūraliai kyla klausimas – apie ką ši daina, galbūt ji kam nors skirta?
- Man atrodo, kad į šį klausimą dar pats nelabai galiu pasakyti. Viskas mano kūryboje vyksta ganėtinai spontaniškai, pasitelkiant fantaziją ir jausmą. Jeigu nejaučiu – nedarau. O šį kūrinį pajaučiau pradėjęs rašyti jo priedainį. Tada natūraliai atsirado įkvėpimas, kuris mane taip įsuko į visą tą procesą, kad aš net pats negaliu paaiškinti kai kurių teksto sprendimų.
Pajutau, kad tiesiog turi taip būti, ir viskas. O kam ji skirta? Žmonėms. Visiems, kurie manęs klausys. Didžiausias mano troškimas, kad muzika jaudintų mano klausytoją, o tai taps ypatinga, kai mano dainoje jie „matys“, „prisimins“ ar „nusikels“ į savo išgyvenimus ir patirtis.
Prisiminimų mes turime visokių – ir malonių, ir nelabai. Nuostabu, kad muzika turi galią mums tai priminti. Juk būtent taip ir prasideda priedainis: „Primink man...“
Susiję straipsniai
- Kokie tolimesni planai? Dainos, albumai, koncertai?
- Manau, netolimoje ateityje pristatysiu daugiau savo dainų, kurios vėliau suguls į albumą, o po to galėsiu jomis dalintis su savo klausytojais koncertuose.
Iš tiesų, kai pagalvoju, nerealiai smagiai jaučiuosi, kad pagaliau „pramušiau“ ir pradėjau kurti savo. Man kūryba yra labai jautrus momentas. Anksčiau jausdavausi nepatogiai, kai mane pristatydavo kaip dainininką.
Man net liežuvis neapsiversdavo saves vadininti dainininku, kai aš tiesiog atlikau kitų kūrėjų dainas. Nuo šiol viskas bus kitaip. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad esu dainininkas, o ne atlikėjas.
Artimiausi konertai suplanuoti kovo 16 dieną Kaune ir kovo 29 dieną Vilniuje.
P.Daunio daina „Mylėk kol dar gali“: