Elektroninė šokių muzika (EDM) jau kelerius metus yra užkariavusi pasaulio šokių aikšteles ir radijo stočių eterį. Lietuvoje ji irgi turi daugybę gerbėjų, tačiau ne visi bandymai rengti jos festivalius pavyko.
Pavyzdžiui, kasmet tokios muzikos festivalį „Radistai Village“ sėkmingai rengia populiarusis „Radistų“ duetas – Jonas Nainys ir Rolandas Mackevičius.
Tačiau užpernai sostinės Vingio parke vykęs tarptautinis festivalis „Summerburst“, kuriame grojo Davidas Guetta, Kygo ir kitos klubinės muzikos superžvaigždės, patyrė didelių nuostolių ir daugiau mūsų šalyje neberengiamas.
Naujas užmojis – patyrusių koncertų rengėjų „Medusa“ (į Lietuvą jau pakvietusių Bryaną Adamsą, LP, Edą Sheeraną ir kitas garsenybes) festivalis „Medusa Music Festival“.
Į jo sceną „Žalgirio“ arenoje kils penkios pasaulinės šokių muzikos garsenybės, taip pat Lietuvos jaunosios kartos žvaigždė Beatrich, neseniai pelniusi dvi statulėles M.A.M.A. ceremonijoje.
Iš Rusijos į festivalį atvyks duetas „Filatov & Karas“, iš Turkijos – Burakas Yeteris, iš Danijos – Martinas Jensenas, iš Didžiosios Britanijos – Sigala.
Jauniems šokių muzikos gerbėjams šių kūrėjų pristatyti nereikia – kiekvienas naujas jų kūrinys internete išklausomas dešimtis ar šimtus milijonų kartų.
Bene ryškiausia vakaro žvaigžde taps Jonas Blue – 28-erių didžėjus ir prodiuseris iš Didžiosios Britanijos, prieš trejus metus išgarsėjęs hitu „Fast Car“.
Už šį įrašą, kuris pakilo į antrąją Didžiosios Britanijos populiariausių dainų dešimtuko vietą, Jonas Blue pretendavo į du Britų muzikos apdovanojimus – Metų singlo ir Metų vaizdo klipo kategorijose.
Kūrinio garso įrašas ir vaizdo klipas internete jau surinko beveik milijardą perklausų ir peržiūrų.
Melodingą šokių muziką kuriantis britas, kurio tikrasis vardas – Guy Jamesas Robinas, prieš kelionę į Lietuvą davė interviu „Lietuvos rytui“.
„Nieko nežinau apie Lietuvą, tai bus visiškai nauja patirtis.
Bet labai jos laukiu“, – sakė Jonas Blue, šiuo metu nuolat besiblaškantis po pasaulio klubų ir festivalių scenas, nuo Tokijo iki Niujorko.
– Prieš kelerius metus, kai savo miegamajame kūrėte muziką, tikriausiai buvo sunku patikėti, kad jūsų muzika skambės viso pasaulio klubuose?
– Jeigu atvirai, visada tikėjau, kad išpopuliarėsiu. Aš labai sunkiai dirbau, kad paversčiau savo svajonę tikrove. Dabar tai pildosi, jaučiuosi labai laimingas ir patenkintas.
– Koks keisčiausias dalykas, jums nutikęs per gastroles?
– Kartą vienas vaikinas paprašė pasirašyti jam ant krūtinės. Tai, tiesą sakant, buvo šiek tiek netikėta. (Juokiasi.)
– Kaip jūs kuriate muziką? Dažnai kalbama, kad geriausi muzikos kūriniai randasi naktį, kai niekas netrukdo.
– Taip, rašyti muzikos dažniausiai prisėdu vėlai naktį. Ir nesustoju, kol baigiu darbą, net jei dėl to tenka nemiegoti.
Dažnai net miegu studijoje ant sofos – pasnaudžiu kelias valandas ir vėl prie kompiuterio.
– Jus išgarsino JAV dainininkės Tracy Chapman dainos „Fast Car“ šokiams skirta versija.
Ta daina parašyta 1987-aisiais, jums dar negimus. Kodėl pasirinkote būtent ją?
– Pirmiausia tai mėgstamiausia mano mamos daina, tad ją nuolat girdėdavau nuo pat vaikystės.
Be to, staiga supratau, kad ji labai tinka melodingam šokių muzikos skambesiui, kuris prieš kelerius metus išpopuliarėjo.
– Ar yra daiktas, kurį būtinai reikalaujate pristatyti į užkulisius per kiekvieną koncertą?
– Butelį „Don Julio 1942“ tekilos (gėrimas, kurio butelis kainuoja apie 150 eurų. – Red.)
– Ar kas nors dar vadina jus tikruoju vardu – Guy?
– Taip, mano tėvai. (Juokiasi.) Kiti vadina Jonu.
– Jūsų slapyvardis reiškia „liūdnas Jonas“ arba „mėlynas Jonas“. Kodėl jis būtent toks?
– Tas slapyvardis tiesiog gerai skamba. Be to, ir mano muzikos skambesys populiarus Švedijoje, šios šalies vėliavoje – mėlyna spalva. Man atrodo, ta spalva gerai atspindi muziką.
– Dirbote su ne vienu žinomu dainininku. Kuris iš jų jums patiko labiausiai?
– Visus juos myliu dėl skirtingų priežasčių. Tačiau dainininkė Dakota visada mano širdyje užims išskirtinę vietą, nes būtent jos balsas skamba pirmojoje mano išgarsėjusioje dainoje.
– Su kuria žvaigžde norėtumėte dirbti?
– Būtų įdomu įrašyti dainą su kanadiečių atlikėju Shawnu Mendesu.
– Būdamas septynerių, pradėjote groti fleita. Vis dar mokate groti šiuo instrumentu?
– Šiek tiek, bet nepakankamai, kad turėčiau pasitikėjimo savimi ja groti viešai.
– Kai dar vaikystėje sumanėte nerti į šokių muziką, tėtis sukonstravo jums pirmąjį stalą didžėjaus pultui. Pažadėjote jam atsilyginti, kai išgarsėsite.
Ar jau grąžinote skolą?
– Taip, ir jau seniai. Tai buvo vienas pirmųjų dalykų, kuriuos padariau uždirbęs savo pirmuosius pinigus už didžėjavimą mokyklos vakarėlyje, kai man buvo 11 metų.
– Ar laisvalaikiu klausotės ir visiškai nemadingos ar nešiuolaikiškos muzikos?
– Taip. Viena tokių dainų, kurias labai mėgstu, yra praėjusio amžiaus pabaigoje vaikinų grupės „Backstreet Boys“ įrašyta „Everybody“.
– Sakoma, kad didžėjai gatvėse būna beveik neatpažįstami. Ar jums yra buvę, kad persekiotų gerbėjai?
– Japonijoje ir gatvėse pirštu badė, ir prie viešbučio susirinkę gerbėjai laukė. Bet man tai tikrai nėra nemalonu.
