Organizuojant eitynes privaloma skelbti viešuosius pirkimus, o tam reikia laiko. Be to, taip galima suspėti pakviesti į Vilnių ir daugiau garsių atlikėjų.
Lietuvos gėjų lyga (LGL) jau paskelbė, kad vyksta derybos dėl šių metų „Eurovizijos“ laimėtojos iš Izraelio Nettos Barzilai atvykimo į Vilnių per „Baltic Pride 2019“, taip pat laukiama Conchitos Wurst (Thomo Neuwirtho) iš Austrijos, nugalėjusios „Eurovizijoje“ 2014 metais.
Eitynių data parinkta taip, kad tuo metu nebūtų eitynių kitose šalyse.
Šį kartą bus einama nuo Bernardinų sodo iki Lukiškių aikštės. Paraiškoje nurodyta, jog eitynėse dalyvaus 3 tūkst. žmonių.
„Baltic Pride“ renginiai taip pat planuojami Žydų tolerancijos centre bei Rusų dramos teatre.
Vilniaus savivaldybės darbuotojai siūlė registruoti eitynes kaip komercinį renginį – tuomet palaikyti švarą ir tvarką būtų privalėję organizatoriai.
Tačiau LGL vadovas Vladimiras Simonko numatė pasinaudoti Susirikimų įstatymu, kur numatyta, kad tvarką turi užtikrinti valdžios struktūros.
Tai bus jubiliejinės, dešimtosios, gėjų, lesbiečių, transseksualų ir biseksualų bei jų rėmėjų eitynės Baltijos šalyse.
2009 metais visų trijų Baltijos šalių gėjų organizacijos susirinko Latvijos mieste Siguldoje ir susitarė, kad gėjų paradai vyks paeiliui kiekvienoje šių šalių.
V.Simonko pabrėžė, kad šis neoficialus susitarimas tarp trijų šalių LGBT organizacijų galėtų būti geras pavyzdys ir kitoms Baltijos šalių organizacijoms.
LGL vadovai džiaugėsi, kad Vilniaus policija žino, kaip dirbti per gėjų eitynes. Per pirmąsias eitynes 2009 metais Lietuvos policija važiavo į kitas šalis semtis patirties ir priėmė kelis nestandartinius sprendimus, pavertusius eitynes Vilniuje labai netradicinėmis.
Tačiau per tą laiką visuomenės požiūris į gėjų eitynes pasikeitė, juos remia vis daugiau vilniečių.
Reportažuose iš užsienio gėjų eitynės primena karnavalą. Vilniuje jos išsiskiria rimtumu. „Lietuva bando pasivyti Europą gyvenimo lygiu ir požiūriu į žmogaus teises, bet kelias dar ilgas“, – aiškino V.Simonko.
