Per septynerius metus daug kas pasikeitė – pavyzdžiui, su grupe atsisveikino, teisėjauti „X faktoriuje“ ir dainuoti linksmų popdainų apie vasarą išėjo vokalistas Saulius Prūsaitis. Kurį laiką net atrodė, kad „Happyendless“ apskritai nebeliko, tačiau duetas tiesiog tyliai ir kantriai triūsė įrašų studijoje, šlifuodamas šį albumą.
Rezultatas – įspūdingas. Net septyniolika kūrinių skaitmeninėje albumo versijoje (vinilo plokštelėje jų – perpus mažiau), kurių dalis įrašyti su būriu žinomų Lietuvos vokalistų. Nardančių po visas elektroninės muzikos erdves – nuo devintąjį dešimtmetį primenančio skambesio iki moderniausių srovių.
Albumą pradeda Lietuvos alternatyvios muzikos legendos, įrašų leidėjo Dovydo Bluvšteino prakalba, o tada pasipila įdomybės. Euforiška „Žemė. Oras. Dangus“, įrašyta su grupe „Kamanių šilelis“, padvelkia folkloru“, 80-ųjų popmuziką primenančioje „Iškritau iš Mėnulio“ repuoja „G & G Sindikato“ narys Kastetas, svaigią elektroninę baladę „Paper Lights“ dainuoja „Lietuvos balse“ išgarsėjusi dainininkė Kaia.
Pagrindinė albumo viešnia – Giedrė Kilčiauskienė, kurios balsas skamba net keturiose dainose (tiesa, kūrinyje „Paryčiai“ – kone neatpažįstamas, smarkiai pakeistas elektroniniais efektais).
Viena ryškiausių dainų – svajingas kūrinys „Venera“, eilinį sykį priverčiantis žavėtis, kokia emocinga gali būti sintezatoriais kuriama muzika. Net ir instrumentiniai kūriniai čia skamba taip, kad nesinori paspausti mygtuko „kitas“, o kai jau atrodo, kad „Happyendless“ išklojo visas kortas ant stalo, albumą baigia daina „Toli“ – bene labiausiai komercinei popmuzikai artimas kūrinys, įrašytas su Vaidu Baumila.
Patarlė „seno šuns naujų triukų neišmokysi“ šiam albumui visiškai netinka. Pagal amžių (ir scenoje praleistą laiką) „Happyendless“ jau yra elektroninės muzikos veteranai. Tačiau jų muzika skamba šviežiau ir gaiviau nei daugumos jaunesnių kūrėjų. Bravo.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Klipas "Paper Lights":
