Neseniai paskelbtame pretendentų į M.A.M.A. apdovanojimus sąraše Donato vardas minimas dviejose kategorijose – Metų dainos ir klipo.
Abu sykius – už skandalingus kūrinius. Su SEL įrašytą dainą „Nieko verta“, kurios lyrinę heroję Donatas vadina kale, ir klipą „Žiūrėk, ką padarei“ su krauju ir nuogybėmis.
Nuo gero berniuko įvaizdžio į priešingą pusę pasukęs 31-erių atlikėjas toliau eina šiuo rizikingu keliu – gruodžio 25-ąją Vilniaus menų fabrike „Loftas“, 26-ąją – Kauno klube „Gargaras“, o 27-ąją – Klaipėdos pilies salėje rengia koncertus, į kuriuos nepilnamečiai įleidžiami tik su juos lydinčiais suaugusiaisiais.
N-16 ženklu pažymėtuose koncertuose dainininkas žada netikėtą skambesį, nevaržomą šėlsmą ir kai kurias detales, kurios neskirtos vaikams.
Vakar portalo lrytas.lt tiesioginėje konferencijoje apsilankęs dainininkas atsakė į skaitytojų klausimus nesibaimindamas, kad kai kurie atsakymai gali ir lengvai šokiruoti.
– Šie koncertai – su N-16 ženklu. Tai kelia intrigą. Kas ten bus – nuogybės, smurtas?
– Tai nėra eiliniai šou. Striptizo šokėjų nebus. Per šiuos metus daug svarsčiau, kur einu, kaip keičiasi mano muzika.
Kai prie dukters dainuoju „kalė, kuri nieko verta“ ar „seksas, feikas (angl. „netikrumas“. – Red.), pinigai“, man viskas gerai, nes ramiai jai paaiškinau, apie ką tos eilutės. Mano dukra, beje, bus šiuose koncertuose.
Bet nenoriu savęs varžyti. Jei norėsiu, nusirengsiu, jei norėsiu su žmonėmis išgerti, tai darysiu. Jei yra dainų tekstai, kurie kai kam nepatinka, aš vis tiek juos dainuosiu.
Todėl tėvai gali į koncertus atsivesti vaikus, bet aš noriu nusimesti atsakomybę už tai.
80 procentų aranžuočių bus visiškai pakeistos, bus reivo, trepo, tamsaus skambesio, net užuominų į grupę „The Prodigy“.
Bus labai galingas įgarsinimas, nors patalpos – gana nedidelės. Vežamės savo aparatūrą, noriu, kad sienos drebėtų.
Bus muzikantų grupė, speciali vaizdo grafika, ekranai, kurie virs šviesos šaltiniu. Bus nauja daina, kurią išgirsti kol kas bus galima tik čia. Dainų „Nieko verta“ ir „Žiūrėk, ką padarei“ tęsinys.
Programa gerai sukalta, kad tik mažiau tarp dainų kalbėčiau. (Juokiasi.)
– Klipas „Žiūrėk, ką padarei“ gali pelnyti M.A.M.A. apdovanojimą, nors yra skandalingas – ten yra kraujo ir mergina nuoga krūtine.
– Taip, bet jis nufilmuotas labai profesionaliai. Žinojome, ką norime sukurti, pasilikome vietos improvizacijai, nors turėjome aiškų scenarijų. Klipą atsisakė transliuoti televizijos, buvo uždraudęs ir portalas „YouTube“, bet tai – geriausias mano gyvenime vizualinis darbas.
– Pasitikslinsiu – dukra matė tą klipą?
– Taip. Paklausė: tėti, kas čia, papukai? Atsakiau, kad taip. Mamos papukai? Ne, ne mamos. Ir viskas. Vaikams nekyla daug klausimų.
Dukra žino, kad esu jos mamos vyras, kad šeima mums svarbiausia, ir viskas. Vaikui, kitaip nei suaugusiesiems, nekyla klausimų, ar aš ištikimas ar ką pamanys mano žmona.
Dukra su draugėmis dainuoja: „Seksas, feikas, pinigai...“ Joms patinka.
– Ir draugių tėvai nesiskundžia?
– Ne, jie ateina į mano koncertus ir dainuoja kartu.
Kai nueini į Oskaro Koršunovo spektaklį ar Holivudo filmą, ten dar ne tokių orgijų prisižiūrėsi, bet niekas neklausia aktorių, ką pamanys jų žmonos. Popscena – lygiai tokia pat erdvė kūrybai. Nereikia savęs riboti. Nerekia bijoti, kas ką pagalvos.
– Šią savaitę pradėta filmuoti nauja „Eurovizijos“ atranka. Daug kas tikėjosi jus ten pamatyti, bet nedalyvaujate. Kodėl?
– „Eurovizija“ visada mano mintyse, bet šiuo metu man ji nėra prioritetas. Turbūt reikia ilgesnės pertraukos, kad vėl norėčiau dalyvauti.
Šįmet gegužę buvo atėjęs toks jausmas, kad vėl noriu to azarto, kovos, iššūkio, bet nesusitelkiau ir neparašiau dainos, tad nėra ko dalyvauti.
– Žiūrėjote į dalyvių sąrašą?
– Taip, bet sunku vertinti dar negirdėjus dainų. Jos nulemia daugiau nei 50 procentų. Gali būti populiariausias dainininkas, bet jei prasta daina, nieko nebus. Ji viską sugadins.
Bet prieš metus atrankoje man gerą įspūdį paliko Jurgis Brūzga. Apėmė jausmas, kad jis pagaliau prisijaukino sceną. Pamaniau, kad jis jau galėtų keliauti į tą konkursą. Pagavo kablį ir suprato, kas reikalinga. Man labai įdomu, ką jis paruošė šįkart.
– Ar skatintumėte savo vaikus tapti dainininkais?
– Skatinčiau kuo daugiau visko pažinti – nuo gimnastikos iki tiksliųjų mokslų. Dukteriai Adelei dar tik penkeri, bet ji jau lanko keturis būrelius. Matau, kur ji atsiskleidžia. Ji, kaip ir jos broliukas Kajus, turi balsą, klausą, puikiai šoka, yra lanksti, bet su matematika nelabai sekasi.
– Jei būtų išrasta laiko mašina, kur keliautumėte – į ateitį ar į praeitį?
– Niekur, nes tai labai pakeistų mano mąstymą. Nebent norėčiau nusikelti į kokį nors istorinį koncertą, gyvai išgirsti Freddie Mercury, Michaelą Jacksoną ar Jimi Hendrixą. Tai būtų nuostabu. Arba pamatyti dinozaurus.
– Kokius tikslus išsikėlėte 2019-iesiems?
– Turiu išleisti naują albumą, kuris būtų mano geriausias. Dainas jau dėlioju, daug dirbu su prodiuseriais užsienyje. Tai bus naujas lygmuo man. Tikiuosi, tas albumas pasirodys rudenį.
Žinau, kad vis dar bėgu. Šiuo metu tiek darbų, kad miegu po tris su puse valandos per parą. Kartais norėčiau tiesiog sustoti, pamedituoti, nueiti į parką. Vis pamąstau, jog norėčiau metų ar dvejų, kad galėčiau sustoti ir atsitraukti nuo viešumos, koncertų. Kartais norisi ramybės.
– Kaip atsipalaiduojate po darbų?
– Narkotikais, seksu ir pinigais. (Juokiasi.) Jei rimtai – seksas yra gražus dalykas, bet kai apie tai dainuoji, žmonės Lietuvoje sutrinka.
Nes seksas turi būti tik savo kambaryje užgesinus šviesą ir su žmona, o kalbėti apie jį negalima. Ir, žinote ką, mums reikia keistis ir atsipalaiduoti.
Kai Švedijoje papasakoju, kad interviu manęs klausia apie plaukų spalvą, tenykščiai žmonės stebisi, nes kas čia ypatingo? Ir jie teisūs, nes tikrai nieko ypatingo.
Bet ir aš pats vis dar turiu kompleksų. Ir manau, kad dainos, kurias dabar rašau, padeda tuos kompleksus griauti. Ne tik mano, bet ir kitų.
