Jam, pradėjusiam muzikuoti dar vaikystėje, garsai, jų dermė, skambesys yra nebe pomėgis, o mylimas darbas, padovanojęs daug įdomių, netikėtų užsiėmimų.
„Buvau trečiokas, kai patyriau kojos traumą ir neturėdamas ką veikti, į rankas paėmiau gitarą. Daug vėliau ėmiau kurti ne tik muziką, bet ir tekstus“, – prisiminė pašnekovas.
Dabar jis – ne tik muzikantas, bet ir moksleivių popamokinės veiklos mokytojas, odos gaminių meistras, fotografas, laisvu laiku šaudantis iš lanko, privačiai besitobulinantis anglų kalbos žinias ar praktikuojantis jogą.
R.Grybauskas šypsosi – prieš maždaug penkerius metus jis pajuto, kad būtina išmokti amato, kuris ateityje gali tapti pragyvenimo šaltiniu. Muzikantas savo namuose įsirengė studiją, joje ėmė gimti originalūs rankų darbo kūriniai iš odos – aksesuarai, papuošalai, rankinės.
„Pusantrų metų užtrukau, kol perpratau šio darbo subtilybes. Daug žaliavos teko sugadinti“, – šypsosi pašnekovas.
Visą tai, ką pagamindavo, R. Grybauskui reikėdavo gražai nufotografuoti. Taip jis „užsikrėtė“ dar viena aistra – fotografija.
„Man viskas, ką darau, tikrai patinka. Kiekvienas pomėgis įtakoja žmogų, padeda jam augti, tobulėti. Kai daug patiri, tuomet ir atliekama muzika tampa kitokia. O man svarbu turėti ką pasakyti publikai“, – sakė jubiliejų švenčiančios grupės lyderis R. Grybauskas.
