Sieks oficialaus Lietuvos rekordo
Organizatorių skaičiavimu, tikimąsi, kad renginyje varžysis apie 8 komandas, kurias sudarys po tris narius. Lenktynės vyks atkrintamųjų varžybų principu – dalyviai rungsis komanda prieš komandą, kur nugalėtojai pateks į kitą etapą, kol bus išsiaiškinta pajėgiausia ekipa.
Iškart po egzotiško ralio bus pirmą kartą fiksuojamas Lietuvos drezinų greičio rekordas. Paprastai drezina pasiekia 9 km/val. greitį ir gali gabenti 8 žmones, tačiau šį kartą raumenų jėga varomą transporto priemonę išbandys galiūnai Mindaugas Jaras ir Dainius Repšys, todėl organizatoriai prognozuoja įspūdingą rekordą „Jūros šventės“ dalyvių akivaizdoje.
Patyrę galiūnai pripažįsta anksčiau „drezinų sporto“ nemėginę, bet dėl rezutato nesibaimina, nes šių transporto priemonių veikimo principas jiems žinomas.
„Turime nemenką patirtį galiūnų sporte, varžybose dalyvaujame jau daug metų, tad esame atlikę panašių pratimų. Galiūnų sporte yra daug įvairių rungčių, todėl mes gebame prisitaikyti prie konkrečios situacijos. Vis dėlto pabūsime kuklūs ir nespėliosime, kokį greitį pavyks išvystyti šeštadienį“, – sako M. Jaras.
Po rekordinio pasivažinėjimo drezinomis, šeštadienį galiūnų lauks dar sunkesnė užduotis – kiekvienas jų mėgins patempti 135 tonas sveriantį „Siemens“ lokomotyvą.
Šiuolaikinio dviračio pirmtakas
Drezina – savaeigis geležinkelio vežimėlis, skirtas važiuoti bėgiais ir pervežti geležinkelio darbuotojus spręsti tarnybinius reikalus. Dabartinės sunkiosios drezinos paprastai turi sukabinimo įrangą ir tolimais nuotoliais gali būti pervežtos prikabintos prie traukinio.
Drezinos pavadintos Karlo Draiso garbei, kuris 1817 m. išrado dviejų ratų dviračio tipo sėdimąjį didelį paspirtuką, kitaip vadinamą paspirtą. Ši transporto priemonė – šiuolaikinio dviračio pirmtakas. Pradžioje drezinomis vadino būtent tokius paspirtus, o vėliau ir geležinkelio drezinas.
Trumpesniais atstumais drezinos rieda varomos žmogaus (ar kelių žmonių) raumenų darbo jėga.
