Festivalis „Untold City“ pristatė atsinaujinusį projektą „Queen Show“ su balsinguoju Jeronimu Miliumi priešakyje.
Visą rugpjūtį vykstantis „Untold City“ įgavo pagreitį ir jau šį ketvirtadienį šiame nuostabaus grožio kieme skambės Merūno Vitulskio balsas bei jo nauja programa „Rediscovered Luciano Pavarotti“, o festivalį rugpjūčio 27 d. užbaigs Rolandas Kazlas ir „Pakeleiviai“ bei vienintelis koncerto-spektaklio „Poetai ateina“ parodymas po atviru dangumi.
Vos paskelbtas „Queen Show“ stipriai intrigavo.
Dar niekada šis populiarus ir gilias tradicijas turintis projektas neskambėjo tokios stiprios sudėties: Jeronimas Milius (vokalas), Tomas Varnagiris (gitara), Vytis Smolskas (klavišiniai), Martynas Garbačas (boso gitara), Vytis Vainilaitis (mušamieji) ir galingas pritariantis kolektyvas „Vilnius Voices“ (vad. Kristina Žaldokaitė).
Visiems buvo itin smalsu, kaip J.Miliui seksis atlikti išties sudėtingus Fredžio Merkurio kūrinius.
Kaip jie nuskambės istorinėje Vilniaus senamiesčio erdvėje, kur jokia roko muzika iki šiol nė kojos nebuvo įkėlusi.
Koncertui pasibaigus galima be dvejonių pasakyti, kad naujasis „Queen Show“ suskambo puikiai kaip niekad iki šiol.
J.Miliaus balso galia lyg ir nestebino, nes jo nepaprasti vokalo duomenys visiems melomanams gerai žinomi.
Tačiau buvo iki šiurpuliukų nuostabu stebėti, kaip lengvai ir be įtampos jis sudainuodavo net sudėtingiausius „Queen“ kūrinius.
O jie – visi šešiolika nuskambėjusių koncerte – tokie pat šedevrai, kaip ir Šv. Jonų bažnyčia, kurios pašonėje ir buvo atlikti.
Jos spalvas bemainantis frontonas tapo tobula, lyg specialiai užsakyta, koncerto dekoracija. Barokas ir rokas pasirodė lengvai derinami.
„Kartu mes galime įpūsti magijos ir mėgautis muzika“, – pačioje koncerto pradžioje į gausiai susirinkusią publiką kreipėsi J.Milius. Ir žmonių antrą kartą raginti nereikėjo. Jie noriai kilo iš savo vietų.
Skambėjo „One Vision“, „We Will Rock You“, „I Want To Break Free“, „Don‘t Stop Me Now“, „Somebody To Love“, „Radio Ga Ga“, „Under Pressure“ ir kiti „Queen“ kūriniai, kuriuos gerbėjai mokėjo mintinai ir su meile traukė drauge.
Visi laukė ryškiausio karūnos deimanto – „Bohemian Rhapsody“. Ir ji buvo verta laukimo!
Drauge su pritariančia grupe „Vilnius Voices“ muzikaliai itin sudėtingas ir didelį emocinį krūvį turintis kūrinys suskambo taip, kad pats Freddie nebūtų turėjęs priekaištų.
Po jo sėdėti nebebuvo prasmės. Paskutinė koncerto dalis prabėgo kaip akimirka: iškeltom rankom, aidint sužavėtos publikos ovacijoms, švilpimui, su kojų trypimu ir reikalavimu kartoti.
„The Show Must Go On“ ir „We Are The Champions“ – toks desertas buvo pasirinktas pabaigai, klykiant sužavėtiems gerbėjams.
Jų amžiaus amplitudė buvo kaip reta plati – nuo visiškai jaunų veidų, pažinusių ir pamilusių „Queen“ iš filmo „Bohemijos rapsodija“ iki tų, kurie užaugo su šia laikui nepavaldžia muzika.
Kaip taikliai sakė J.Milius: kiekviename mūsų gyvena „vidinis Fredis“ ir per „Queen Show“ jis būna išlaisvinamas.
