„Miestas iš sapnų“ – tai daina iš albumo „Paleisk“ (2021), sukurta artėjančio Vilniaus 700-tų metų jubiliejaus proga. Muzikinį klipą dainai kūrė kino ir televizijos režisierius Armas Rudaitis. Vaizdinė medžiaga buvo nufilmuota praėjusių metų vasarą. Eidamas sostinės senamiesčio gatvėmis A. Mamontovas buvo užsidėjęs menininkės Barboros Skaburskės kurtą vilko pavidalą-kaukę.
Kaip praeiviai sutiko atlikėją tokiame amplua?
„Į vilką žmonės žiūrėjo kaip į keistą personažą. Tiesą sakant, mažai kas žiūrėjo, dauguma tiesiog ėjo pro šalį, nusukdami akis, tarytum nieko nenutiko. Arba žiūrėjo vogčiomis. Tai, manau, sukūrė savitą, kiek surrealią, intravertišką klipo nuotaiką“, – pasakoja atlikėjas.
O ar buvo praeivių, kuriuos toks įvaizdis supykdė?
„Vieni šūktelėjo kažką panašaus į „ei, ką tu čia vaizduoji?“, bet nieko daugiau“, – atsako.
„Laikai pasikeitė, nes anksčiau eidamas su plėšytais džinsais Gedimino prospektu sulaukdavai daug daugiau įvairiausių epitetų. Pamenu, viena mama rodė vaikui į mane ir sakė: „žiūrėk, kaip negražu, negražiai dėdė apsirengęs“, – prisimena A. Mamontovas.
Kaip teigia atlikėjas, dainos „Miestas iš sapnų“ vaizdo klipo idėja paprasta: vilkas iš Gedimino sapno eina per miestą, lygiagrečiai matome miestą iš varnos skrydžio. Jam antrina klipo režisierius A. Rudaitis: „Tai tarsi vizualinė odė Vilniui. Klipo tikslas – užfiksuoti Vilniaus dvasią bei grožį, siužetiškai neapkraunant žiūrovo, leidžiant maksimaliai suskambėti kūriniui. Nesurežisuota miesto kasdienybė klipe derinama su animuotais bei meniniais sprendimais.
„Su operatorium Valerijum Kozich ilgai ruošėmės, vaikštinėdami po miestą, ieškodami geriausių rakursų. Filmavimų metu viską fiksavome dokumentiškai. Norėjome įamžinti Vilnių, kuris yra šiandien. Net keista, kaip organiškai vilkas įsiliejo į miesto gyvenimą, o animatoriaus Vykinto Labanausko dėka – ir atgimęs kunigaikštis Gediminas“, – pasakoja režisierius.
Kaip gimė pati daina?
„Vieną 2021-ų pavasario dieną pajutau, kad turiu nuvažiuoti ant Gedimino kalno. Kažkoks jausmas mane ten šaukė. Lipdamas į kalną, įsijungiau diktofoną ir kalbėjau į įrašą viską, kas rimavosi. Įsirašiau pakeliui varnų kranksėjimus ir sukaukiau vilku. Ant kalno nebuvo nei vieno žmogaus. Grįžęs namo suredagavau tuos įrašytus tekstus ir taip atsirado daina „Miestas iš sapnų“, skirta mano mylimam miestui Vilniui“, – apie dainos ištakas pasakoja jos autorius.
Tiesa, A. Mamontovas užsimena, jog sostinės jubiliejaus proga jis ruošia vieną didžiausių karjeroje staigmenų, kurią atskleis dar šį mėnesį – artėjant gimtadienio minėjimo datai.
Koks dainos autoriaus santykis su joje įamžintu Gedimino kalnu, o kartu ir kitomis sostinės erdvėmis, regimomis klipe? Kai kurios iš jų, galbūt, kelia nostalgiją?
„Visas Vilnius man nostalgiškas. Senamiestį esu išvaikščiojęs kiauriai–išilgai, jis turi kažkokių gydomųjų galių. Kai negerai jautiesi, kas nesikloja gyvenime, tiesiog praeini senamiesčiu, ir jis kažkaip tave pagydo. <...> Galbūt Gedimino kalnas yra viena tų, ypatingai nostalgiškų vietų. Kai man buvo dešimt metų, šalia bokšto esančios pilies griuvėsiuose žaisdavome su kitais vaikais.
Ropšdavomės, leisdavomės šlaitu (tada dar augo medžiai) savų sukurtais takais. Prisimenu ir patį pirmą kartą, kai užlipau į Gedimino kalną ir pamačiau miestą iš viršaus. Dar tėtis buvo gyvas, jis laikė mane už rankos“, – šiltais prisiminimais dalinasi Andrius Mamontovas.
