Šiuo metu atlikėjo gyvenimo tempas – įspūdingas. Po įtempto turo, aprėpusio Kanadą ir Europą, B. Clementine išvyko į Jungtines Valstijas.
Pasak „Midsummer Vilnius“ vadovo Valdo Petreikio, Clementine šiuo metu apsistojęs Los Andžele, kur vis daugiau dėmesio skiria kinui.
Muzika ilgą laiką buvo pagrindinė jo raiškos forma, tačiau dainininkas pabrėžia – tai tik viena stotelė kūrybinėje kelionėje. Jo vaidmenys D. Villeneuve’o „Kopoje“ ir S. McQueeno filme „Blitz“, jau pasiekusiame žiūrovus, atskleidžia kitą, bet ne mažiau įtaigią menininko pusę.
Muzikoje B. Clementine artėja prie finalo. Ketvirtasis ir paskutinysis albumas „Sir Introvert and the Featherweights“ taps simboliniu atsisveikinimu su šiuo etapu. Ši atsisveikinimo stotelė nejučia grąžina mintis į pradžią – pirmąjį jo susitikimą su Vilniaus publika. Melomanai iki šiol prisimena tą vakarą.
„Jo pirmas nusileidimas buvo nepamirštamas – ikoniškasis ploščius, pianinu pabrauktos intensyvios baladės ir visiškai auditoriją prilipinusi charizma, – prisiminė kūrybininkas Tomas Ramanauskas. – Turiu prisipažinti, kad Benjamino daugiau gyvai negirdėjau, ir man smalsu išvysti, kokio ūgio atlikėjas jis yra dabar.“
Kaip atrodys B. Clementine atsisveikinimas su Vilniumi? Klausiame „Midsummer Vilnius“ vadovo Valdo Petreikio.
– Kodėl jubiliejinį festivalį nusprendėte pradėti būtent B. Clementine muzika?
– Festivalį kadaise pradėjome su šūkiu – „festivalis miesto širdžiai“, ir daugelis svarbiausių sprendimų iki šiol gimsta iš jausmo, o ne iš logikos. B. Clementine man visada buvo širdies pasirinkimas.
Jo muzikoje yra tai, ko visada norėjau šiam festivaliui: poetiškumas, paslaptis, romantika. Labai norėjau, kad jis taptų jubiliejaus dalimi – ir džiaugiuosi, kad tai pavyko įgyvendinti.
Mūsų festivalyje pirmi ar paskutiniai kartai turi ypatingą žavesį, ir gyvenimas kartais tiesiog padovanoja tokią akimirką. Sunku paaiškinti, kodėl būtent dabar turėsime paskutinį šio išskirtinio atlikėjo koncertą. O gal – paskutinį prieš labai ilgą tylą.
– Ar žinojote, kad tai gali būti vienas iš paskutiniųjų jo koncertų, kai jį kvietėte?
– Iš anksto – ne. Kaip dažnai būna, svarbiausi dalykai paaiškėja jau procese. Tik vėliau supranti, kad viskas susidėliojo taip, kaip turėjo. Ar tai likimas, ar tiesiog laimingas sutapimas – nežinau. Bet tokios akimirkos visada labiausiai įkvepia.
– Ar esate girdėjęs B. Clementine gyvai?
– Taip – Vilniuje, 2017 metais. Į koncertą tuomet ėjome kartu su Juste Arlauskaite-Jazzu, kuri taip pat yra jo gerbėja. Tai buvo išskirtinis vakaras – nors ir ne mano organizuotas.
– Ar turite mėgstamiausią jo kūrinį, prie kurio sugrįžtate?
– „London“, „Nemesis“ – jos vis pasigirsta mano grojaraštyje. Bet B. Clementine yra iš tų atlikėjų, kurių muzika veikia ne per atskirus kūrinius, o per atmosferą. Kartais tiesiog įsijungi jo albumą, kad pajustum tą ypatingą energiją ir santykį su pasauliu.
Jis apskritai priklauso tam retam menininkų tipui, kurių negali įsprausti į vieną kategoriją. Jie nepriklauso vienai terpei – jie yra platesni. Tokių kūrėjų menas dažnai įgyja kinematografišką, teatrališką pavidalą. Jie kuria ne tik garsą, bet ir atmosferą, vaizdinius, erdvę.
– Kokią emocinę nuotaiką, Jūsų manymu, įneš šis koncertas į festivalį?
– Be abejonės, tai bus ypatingas vakaras. B. Clementine jau pradėjęs atsisveikinimo turą, ir girdime iš kitų šalių, kad tie koncertai – labai jautrūs. Jaučiasi ypatinga, net šiek tiek ilgesinga nuotaika. Šis pasirodymas pažymės ir paties festivalio pradžią – dviejų savaičių kelionę, kurią norisi pradėti stipriai, emociškai. Tokia pradžia sukuria toną visai programai, palieka pėdsaką, kuris lydi iki pat pabaigos.
Šventinėje „Midsummer Vilnius“ programoje, liepos 14–25 dienomis, taip pat pasirodys Violeta Urmana ir Alfredo Nigro, Fink Orchestra, Dee Dee Bridgewater, Peter Bence, Andrius Mamontovas su M. Pitrėno diriguojamu orkestru, vyks „Opera po žvaigždėmis“ bei kiti įspūdingi scenos menų pasirodymai.