Šįvakar Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, jis prisijungs prie ansamblio „Lietuva“ koncertinės programos „Dainuojanti laisvė“, kurioje atgims legendinės Dainuojančios revoliucijos ir Atgimimo laikotarpio dainos. Pasak atlikėjų, tos dainos jautrios, pakylėjančios ir visiems atpažįstamos, tik atgaivintos nauju skambesiu – kaip prieš 36 metus telkė ir žadino vienybę, taip ir šiandien primins mūsų ryžtą kovoje už nepriklausomybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Mes turime ką papasakoti apie tai, kas esame kaip tauta, kokie buvome ir būsime. Todėl svarbu kalbėti drąsiai, įkvepiančiai, net jei esame nedidelis kraštas ir dar tam tikroj geografinėj vietoj.
Dainuodami žodį „Lietuva“ jaučiame didžiulę atsakomybę – tai šimtmečiais sukaupta patirtis, kurią privalome perteikti taip, kad mus išgirstų ir patikėtų“, – koncertui sostinėje ruošiasi P. Meškėla.
Lion Ceccah – apie šokiruojančias „Eurovizijos“ efektų kainas ir kartu vykstantį mylimąjį
Kreipiasi į jaunus tėvus su vaikais
„Kviečiu tėvus į šį koncertą atsivesti savo vaikus – net jei šiandien jie tik klausosi, su laiku viskas įsirėš į pasąmonę ir paskatins domėtis savo šaknimis. O jie tikrai pradės domėtis, iš kur atsiradome, kas mes tokie. Jų vertybės dar tik formuojasi, vaikai yra mūsų viltis“, – žinutę siunčia lietuviško roko patriarchas, žinomų miuziklų atlikėjas, legendinių grupių „Katedra“ ir „Rojaus tūzai“ lyderis.
Susiję straipsniai
Dainininko P. Meškėlos vardas neatsiejamas ir nuo Roko maršo, kuris XX a. 9-ajame dešimtmetyje tapo ne tik muzikiniu, bet ir pilietiniu reiškiniu, subūrė tūkstančius jaunų žmonių, o sceną pavertė laisvės tribūna.
Programoje „Dainuojanti laisvė“ skambės tokios legendos kaip „Mes jėga“, „Laužo šviesa“, „Laisvė“, „Dar ne vakaras“, „Geltona, žalia, raudona“, „Šaukiu aš tautą“, „Bunda jau Baltija“ ar „Baltas paukštis“. Taip pat bus atliekamos naujos patriotinės lietuvių kompozitorių dainos, pristatomos unikalios, dar niekur negirdėtos aranžuotės ir orkestruotės, kurių autoriai Jievaras Jasinskis, Kazimieras Krulikovskis, Sigitas Mickis, Giedrius Svilainis, Rūta Raginytė, Arvydas Jankus ir kiti.
Lietuvių tautinių instrumentų orkestro ir roko grupės sintezė, solistų ir choro savita atlikimo interpretacija bei šiuolaikiškas pateikimas scenoje sukurs teatralizuotą reginį, įtaigiai pasakojantį Lietuvos laisvės istoriją – jos skambesį, jos kainą ir jėgą.
Scenoje pasirodys ansamblio „Lietuva“ choras ir tautinių instrumentų orkestras (vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas), kviestiniai roko grupės muzikantai (vadovas Kazimieras Krulikovskis iš grupės „SHWR“). Jaunieji solistai – Donatas Kaikaris, Lauryna Labutytė, Greta Švedkauskė-Gretchen, Martynas Žukauskas ir Smiltė Murencevaitė-Janušienė. Koncerto skaitovas – Laurynas Janulis, šviesų dailininkas – Pijus Vasiliauskas, garso režisierius – Andrius Čaplikas.
Nuo ašarų iki pakylėjimo
„Prisimename, kaip su šia programa šventėme Kovo 11-ąją Ignalinoje, Povilas koncerte dalyvavo taip pat. Matome žmonių reakcijas, kaip jiems svarbu, kokias gilias emocijas išgyvena. Ignalinos kultūros centras buvo sausakimšas, publika stojosi dainuoti kartu, dauguma susigraudino.
Vis dėlto matome ir tai, kas vyksta šiandien visuomenėje, tarsi iš naujo atgimsta Sąjūdis, skatinama vienytis, susitelkti, ginti laisvą žodį“, – teigia „Lietuvos“ komandoje dirbantys, šios programos muzikinę dalį kuruojantys vyr. dirigentas E. Kaveckas, meno vadovas G. Svilainis ir vyr. chormeisteris Algimantas Kriūnas.
„Dainuojanti revoliucija lietuviams buvo pats stipriausias stimulas, dainomis primenantis, kokie jie buvo ir kokiais norėtų būti: Nepriklausomos valstybės piliečiais su jos vertybėmis, jos kalba, jos himnu, vėliava ir identitetu“, – sako šios programos režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Tai viena žinomiausių Lietuvos dainų švenčių, festivalių, įvairių renginių režisierių bei choreografių, kuri siekia atskleisti lietuvių tautos gyvenimo gilumines prasmes ir jų reikšmę moderniame pasaulyje. L. Dabužinskaitė režisavo tris „Lietuvos“ muzikinius projektus – baltišką misteriją „Dievai ir žmonės“, Laisvės gynėjams skirtą oratoriją „13“ ir koncertą „Eisva mudu abudu“.
Kaip žinia, Dainuojančios revoliucijos metu (1987 – 1991 m.) Lietuvoje, masinių susibūrimų vietose – Vingio parke, Kalnų parke, gausiose demonstracijose, mitinguose, budint ir saugant valstybinės reikšmės objektus – buvo dainuojamos liaudies ir patriotinės, partizanų dainos. Muzika tapo pagrindine nepriklausomybės ir nacionalinės idėjos išraiškos forma. Buvo gausiai kuriamos naujos dainos, joms priskiriamos metaforiškos ir tiesioginės prasmės. Iki šiol jų žodžiuose, skambesyje užkoduota mūsų drąsa ir tapatumas.
Koncerto „Dainuojanti laisvė“ premjera įvyko 2025 metais, ją dedikuojant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečiui. Tai viena populiariausių ansamblio „Lietuva“ programų, dažnai puošianti valstybines šventes, įvairių Lietuvos miestų renginius.
Šį mėnesį Vilniuje pristatomos skirtingos valstybinio ansamblio „Lietuva“ programos. Gegužės 13 d. Vilniaus senajame teatre įvyks šokio spektaklis „Sofija. Genijaus šešėly“, gegužės 22 d. „Organum“ koncertų salėje skambės orkestro programa „Bohemiška rapsodija ir kitos istorijos“, o gegužės 28 d. Menų spaustuvėje bus pristatomas muzikinis spektaklis „Homo asfaltus“.