Dvargalių kaime, netoli Latvijos sienos, I. Jarmolenką pasitiko avių ūkio šeimininkai Kristina ir Jūris Milišiūnai. Ilgus metus avininkystę plėtojanti šeima savo ūkyje vilną pavertė ne atlieka, o pagrindine kūrybinių idėjų medžiaga.
Milišiūnų ūkyje įrengtos vilnonės jurtos, kuriose vyksta edukacijos ir avienos produktų degustacijos, veikia sausa vilnos pirtis, eksponuojama daugiau kaip tūkstančio avinukų kolekcija. Ūkis įsikūręs maždaug už 17 kilometrų nuo Biržų.
Nuo koncertų scenos – tiesiai į vilnos pirtį
A. Armonaitė – apie tai, ką veikia dabar, valdžios skandalus ir ar grįš į politiką
Atvykęs į ūkį I. Jarmolenka domėjosi ne tik neįprastais statiniais, bet ir tuo, kaip paprasta avies vilna gali virsti jurtos sienomis, pirties erdve, edukacine priemone ar suvenyru.
Tradicinė jurta yra apskritas, veltiniu dengiamas Vidurinės Azijos klajoklių būstas, tačiau Biržų krašte šis senovinis statinys įgavo lietuvišką avininkystės ir kaimo turizmo interpretaciją.
Susiję straipsniai
Atlikėją ypač sudomino vilnos pirtis. Skirtingai nei įprastoje garinėje pirtyje, čia lankytojus supa natūrali avies vilna, o pati erdvė skirta ramiam, sausam ir neįprastam poilsiui.
„Atvyksti į Biržų kraštą tikėdamasis gražios gamtos ir nuoširdžių žmonių, o čia dar randi jurtas, vilnos pirtį ir visą pasaulį, sukurtą aplink avis. Tokios vietos parodo, kad originaliausios idėjos dažnai gimsta toli nuo didžiųjų miestų“, – įspūdžiais dalijosi I. Jarmolenka.
Ūkis, kuriame avis ir aprengia, ir pamaitina, ir apgyvendina
Kristinos ir Jūrio Milišiūnų šeimos ūkyje lankytojams pristatomas visas vilnos kelias – nuo avies kirpimo ir vilnos karšimo iki verpimo bei vėlimo. Čia galima susipažinti su skirtingomis avių veislėmis, paragauti avienos bei avies pieno gaminių ir savo rankomis pasigaminti vilnonį dirbinį.
Ūkyje vykdomos edukacinės programos „Vilnos kelias“ ir „Avis aprengs ir pamaitins“. Skelbiama, kad čia auginamos Lietuvos juodgalvės, vietinės šiurkščiavilnės, Tekselių, Ostfryzų, Koburgo lapinių ir kitų veislių avys.
Ūkio šeimininkai pripažįsta, kad jurtų ir vilnos pirties idėja gimė ieškant prasmingo pritaikymo vilnai, kurios avių ūkyje kasmet susikaupia labai daug. Milišiūnai įrodė, kad ši natūrali žaliava gali tapti ne tik kojinėmis, antklodėmis ar veltiniais, bet ir visaverte turizmo patirtimi.
Nenugludinti Biržų krašto deimantai
I. Jarmolenka neslėpė, kad jį sužavėjo ne vien neįprasta aplinka, bet ir patys ūkio šeimininkai – jų kūrybingumas, atkaklumas ir gebėjimas tradicinę žemės ūkio veiklą paversti išskirtiniu traukos centru.
„Kristina ir Jūris yra puikus pavyzdys, kiek daug talentingų, kūrybingų ir darbščių žmonių gyvena Lietuvos kaimuose. Tai tikri nenugludinti deimantai. Jie ne laukia, kol kas nors sukurs galimybes, o kuria jas patys – savo rankomis, savo žemėje ir iš to, ką turi šalia“, – sakė atlikėjas.
Pasak I. Jarmolenkos, kelionės po mažesnius Lietuvos miestelius ir kaimus jam dažnai tampa ne mažiau įsimintinos nei koncertai didžiosiose scenose. Oficialioje atlikėjo svetainėje jo kūryba pristatoma trimis žodžiais – dainos, energija ir pozityvumas, o šių savybių, atlikėjo teigimu, netrūko ir viešnagėje Milišiūnų ūkyje.
Romantika, kurios nesuplanuosi
Nakvynė vilnonėje jurtoje, pažintis su avininkyste ir poilsis vilnos pirtyje tapo netikėta I. Jarmolenkos kelionės po Biržų kraštą dalimi.
Atlikėjas juokavo, kad romantikos kartais reikia ieškoti ne prabangiame kurorte, o Latvijos pasienyje, kur tylą saugo avių banda, o vietoje įprasto viešbučio laukia vilna apšiltinta jurta.
Milišiūnų šeimos istorija dar kartą primena, kad išskirtiniams verslams nebūtina gimti didmiesčių biuruose. Kartais pakanka šeimos ūkio, bandos avių ir drąsos patikėti iš pirmo žvilgsnio neįmanoma idėja.