Istorinis vakaras Vilniuje: po 37 metų sugrįžtantis kolektyvas pagerbs Kazickų atminimą

Rugpjūčio 16-ąją Kristupo festivalio koncertas bus skirtas meno mecenatų Aleksandros ir Juozo Kazickų 85-osioms santuokos metinėms. Šį ypatingą vakarą pasirodys 70-metį minintis Čikagos lietuvių operos choras, jo meno vadovė ir solistė Nida Grigalavičiūtė (sopranas) bei žinomi Lietuvos operos solistai – Eglė Juozapaitienė (sopranas), Vytautas Juozapaitis (baritonas) ir Liudas Mikalauskas (bosas). Vargonais gros Kristupo festivalio ciklo „Sakralinės muzikos valandos“ meno vadovė Renata Marcinkutė-Lesieur.

Nuo pat „Sakralinės muzikos valandų“ pradžios Aleksandra ir Juozas Kazickai buvo šio ciklo mecenatai. Jų pradėtą paramos tradiciją šiandien tęsia šeimos įkurtas fondas. Ši parama vilniečiams ir miesto svečiams leidžia nemokamai klausytis ryškių Lietuvos ir užsienio atlikėjų.

Šiemet Kazickams skirtame koncerte susitinka ir dar viena lietuvybės puoselėjimo istorija – 70-metį mininti Čikagos lietuvių opera. 1956 metais išeivių iš Lietuvos įkurtas kolektyvas per septynis dešimtmečius pristatė daugiau nei 40 operų pastatymų, o lietuvių kalba tapo vienu svarbiausių choro veiklos principų. Čikagos lietuvių operos meno vadovė ir solistė N. Grigalavičiūtė sako, kad opera gimė iš didžiulio noro dainuoti gimtąja kalba.

„Opera prasidėjo 1956-aisiais, nuo vyrų choro. Anuomet susirinko daugiau nei keturiasdešimt dainuojančių vyrų – tai buvo iš Lietuvos pasitraukę operos dainininkai ir mėgėjai. Choras rengė koncertus, vėliau nusprendė pastatyti operą. Pirmuoju pastatymu tapo Giuseppe Verdi „Rigoletas“. Vyrai dainavo lietuvių kalba; nuo tada mūsų choras niekaip kitaip ir nedainuoja – operos Čikagoje atliekamos tik lietuviškai, todėl ir pasaulinės klasikos kūriniai verčiami į lietuvių kalbą“, – pasakoja į Lietuvą su choru grįžusi N. Grigalavičiūtė.

Paskutinį kartą gimtojoje šalyje Čikagos lietuvių operos choras dainavo 1989-aisiais. Šiandien didžiąją choro dalį sudaro po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo į Jungtines Amerikos Valstijas išvykę lietuviai. Chore dainuoja vos keletas profesionalų, kiti – medicinos darbuotojai, mokytojai, bankininkai, vairuotojai ir kitų profesijų žmonės.

„Kadangi profesionalūs muzikai sudaro nedidelę kolektyvo dalį, kiekviena programa iš mūsų reikalauja daugybės repeticijų, asmeninių įsipareigojimų. Kolektyvas išsilaiko iš aukų, jo nariai patys moka už repeticijų patalpas, sales ir keliones. Didesniems pastatymams ieškoma fondų, mecenatų ir bendruomenės paramos“, – pasakoja choro vadovė. Pasak jos, visus sunkumus atperka noras dainuoti lietuviškai ir tęsti šią tradiciją.

N. Grigalavičiūtė neslepia, kad šiandien suburti chorą nėra lengva, todėl ypač svarbiu tampa bendruomeniškumas ir kartų tęstinumas: „Stengiamės, kad žmonės ne tik kartu dainuotų, bet ir bendrautų, susidraugautų. Jau turime jaunimo, tikiuosi, kad jis pritrauks dar daugiau jaunų žmonių“, – sako ji.

Čikagoje lietuvių operos 70-metis šiemet buvo pažymėtas Friedricho von Flotowo operos „Marta“ premjera. Jubiliejinę programą vainikuoja kolektyvo viešnagė Lietuvoje – nemažai dabartinių jo narių gimtinėje kartu koncertuos pirmą kartą.

Pasak prie projekto prisidėjusio operos solisto L. Mikalausko, Čikagos lietuvių operą visus šiuos dešimtmečius išsaugojo Tėvynės ilgesys.

„Atrodo, šiandien galima tiesiog sėsti į lėktuvą ir po kelių valandų atsidurti Europoje, tačiau Tėvynės ilgesys niekur neišnyksta. Čikagos lietuviai dideliame mieste yra sau susikūrę mažą Lietuvą – su bažnyčia, lietuviška mokykla, darželiu. Tai lietuvybės sala ne tik svetimoje žemėje – širdyje irgi“, – sako L. Mikalauskas.

Jis prisimena, kad po „Martos“ repeticijų choristai ilgai nesiskirstydavo: atsirasdavo giesmynai, akordeonas, skambėdavo lietuvių liaudies dainos, kurių žodžius išeivijos žmonės neretai moka geriau nei gyvenantieji Lietuvoje.

„Jie neturi savo orkestro ar salės, profesionalių solistų taip pat nėra daug, o pastatyti operą kainuoja kelis šimtus tūkstančių dolerių. Neįtikėtina, kiek daug gali padaryti Tėvynės pasiilgę žmonės“, – pasakoja dainininkas.

Nuo 2003 metų rengiamas koncertų ciklas „Sakralinės muzikos valandos“ jau tapęs svarbia Vilniaus vasaros kultūrinio gyvenimo tradicija. Koncertai tęsis iki pat rugpjūčio pabaigos.

Rugpjūčio 18 dieną prie Šv. Kazimiero bažnyčios vargonų susitiks du ryškūs Lenkijos muzikai – prestižinėse Europos bei Azijos katedrose ir koncertų salėse koncertuojantis Krokuvos muzikos akademijos profesorius ir vargonų katedros vadovas Dariuszas Bąkowski-Kois ir tarptautinių konkursų laureatas, prestižinio Jano Pieterszoono Sweelincko konkurso nugalėtojas Marcinas Kucharczykas. Atlikėjai žada paneigti įsitikinimą, kad didingieji vargonai yra individualistų instrumentas. Programoje skambės solo bei duetu atliekami Georgo Friedricho Händelio, Benedetto Marcello, Wolfgango Amadeus Mozarto ir kitų kompozitorių kūriniai.

Rugpjūčio 20-ąją į Vilnių muzikinę dovaną atveš Tassilo Kaiserio vadovaujamas kamerinis orkestras „Da Ponte Berlin“. Itališkai „da ponte“ reiškia „nuo tilto“ – tokį pavadinimą pasirinkęs kolektyvas muzika siekia jungti skirtingas patirtis, žmones ir kultūrines tradicijas. Vilniuje orkestro partnere taps jaunosios kartos sopranas, subtiliu muzikalumu ir drąsiu santykiu su šiuolaikine kūryba išsiskirianti Salomėja Petronytė. Bendroje programoje skambės Antonio Vivaldi, Wolfgango Amadeus Mozarto, Edvardo Griego ir kitų kompozitorių muzika.

Rugpjūčio 25-osios koncertas „100 vargonų veidų“ atskleis dar kitokį vargonų pasaulį. Prie instrumento sės Benas Jonušas. Jo muzikinis kelias driekiasi nuo istoriniais instrumentais atliekamos ankstyvosios muzikos iki improvizacijos ir šiuolaikinių garso eksperimentų. Skirtingas epochas ir nuotaikas jungiančios programos raktu taps Naji Hakimo kūrinys „Jeg elsker den brogede verden“ – „Aš myliu spalvingąjį pasaulį“. Koncerte taip pat skambės Nicolauso Bruhnso, Thomaso Talliso ir kitų kompozitorių kūriniai.

23-ąjį „Sakralinės muzikos valandų“ sezoną rugpjūčio 27-ąją užbaigs netikėtas gitarų ir vargonų susitikimas. Šv. Kazimiero bažnyčioje pasirodys Baltijos gitarų kvartetas – Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas, Saulius S.Lipčius ir Chrisas Ruebensas. Kartu su jais muzikuos ciklo meno vadovė, vargonininkė prof. Renata Marcinkutė-Lesieur. Programoje – Eduardo Balsio, Edwardo Elgaro, Fausto Latėno ir kitų kompozitorių kūriniai.