Pasiūlymas nuskambėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai Reilly jau rašė dainas. Kažkam pasirodė, kad jos vokalas būtų vertingas, tačiau kūrinius publikai turėtų pristatyti kitos moterys. Dainininkė tokį sumanymą apibūdino kaip dainavimą už uždangos, kol priekyje kitos imituoja jos atlikimą.
„Atsiprašau, ne, atstokite! Aš už kitus nedainuosiu“, – interviu prisiminė Reilly.
Tame pačiame pokalbyje ji prisipažino nemėgstanti veržtis į dėmesio centrą. Vis dėlto atsisakyti savo vietos scenoje vien dėl kažkieno supratimo apie tinkamą išvaizdą ji nesutiko.
76-erių Joana Bartaškienė – apie vyro netekties skausmą ir naujus namus
Vėliau jos balsas tapo neatsiejamas nuo Mike’o Oldfieldo hitų „Moonlight Shadow“, „To France“ ir „Foreign Affair“. Lapkričio 13 dieną 19 val. šių įrašų dainininkė su grupe pasirodys Palangos koncertų salėje – vieninteliame šio turo koncerte Lietuvoje.
Šeimoje augo tarp stiprių moterų
Susiję straipsniai
Kalbėdama apie savo kelią muzikoje, Reilly pabrėžia lygiavertiškumo jausmą. 2025 metų rugsėjį interviu Lenkijos portalui „eBilet NOW“ ji buvo paklausta, ar moterims anksčiau buvo sunkiau prasibrauti į muzikos pasaulį. Atsakydama apie savo patirtį, dainininkė prisiminė Glazge augusi su stipria mama ir močiute, kurios jai diegė suvokimą, kad ji yra lygi visiems.
Dirbdama su vyrais grupėse, ji nesijautė už juos menkesnė.
„Visada jaučiausi lygi“, – sakė Maggie. Ji pridūrė suprantanti, kad kitų moterų patirtys galėjo būti kitokios, o jai pačiai pasisekė.
Nuo „Everytime We Touch“ iki gotikinio roko
„Moonlight Shadow“ švelnumas atskleidžia tik dalį šios atlikėjos muzikinio charakterio. Maggie pati dalyvavo kuriant „Family Man“ ir „Foreign Affair“ – šias dainas ji parašė kartu su Oldfieldu ir kitais muzikantais.
Dar vienas ryšys veda į šokių aikšteles. 1992 metais pasirodžiusios jos dainos „Everytime We Touch“ priedainį vėliau panaudojo „Cascada“. 2005 metų įrašui buvo sukurti nauji posmai ir aranžuotė, o pažįstamas priedainis pasiekė kitą klausytojų kartą.
„Cascada“ įraše dainuoja Natalie Horler, tačiau priedainio istorija prasideda nuo Reilly kūrinio. Pati Maggie šią naują interpretaciją priėmė su džiaugsmu.
Visai kitoks vardas jos diskografijoje – gotikinio roko grupė „The Sisters of Mercy“. Reilly įrašė pritariamąjį vokalą kelioms albumo „Vision Thing“ dainoms. 2014 metų interviu „RockTimes“ ji pasakojo, kad Andrew Eldritchas tiesiog paskambino, ji nuvyko į studiją, o darbas jai suteikė daug malonumo.
„Žmonės nuolat nori mane įsprausti į vieną muzikinį stalčiuką“, – tame pokalbyje sakė dainininkė. Ji aiškino mėgstanti skirtingą muziką ir nemėgstanti nurodymų, ką jai galima daryti.
Šie įrašai leidžia jos balsą išgirsti skirtingai: vienur jis artimas ir švelnus, kitur įsilieja į gerokai tamsesnį roko skambesį. Koncertas suteikia progą susieti tas skirtingas dainininkės puses.
Kai kurių dainų ji negalėtų sudainuoti iki galo
Apie dainuojant patiriamus jausmus ji kalba taip pat atvirai. Pokalbyje su „SounDarts“ Maggie yra atviravusi, kad kai kurios dainos ją pačią paveikia labai stipriai. Įrašinėdama ji kartais taip susigraudina, jog paskui žino: tokio kūrinio koncertuose geriau nesiimti.
„Man būdavo labai sunku nustoti verkti“, – pasakojo ji.
Atlikėja paaiškino, kad tokių dainų gyvai paprastai neatlieka, nes nepajėgtų jų užbaigti. Konkrečių pavadinimų ji neįvardijo. Tačiau tame pačiame interviu kalbėjo ir apie kitokį stiprų jausmą – akimirkas, kai dainą labai mylinti publika pradeda dainuoti kartu.
Scenoje Reilly vertina ir spontaniškumą. „RockTimes“ ji yra pasakojusi, kad su grupe turi repertuaro sąrašą, bet kartais jo tvarką pakeičia jau koncertuodami. Ji nori, kad kiekvienas koncertas būtų savitas.
„Rutina ir iš anksto numatyta pasirodymo eiga – ne man“, – sakė dainininkė.
Ką išgirdo jos koncerte apsilankęs žurnalistas
Šio rudens koncerto įspūdžius jau aprašė ir Vokietijos transliuotojas WDR 4. Spalio 21 dieną jis paskelbė Oliverio Mincko reportažą iš Eseno „Lichtburg“ salės.
Autorius išskyrė aiškų grupės skambesį ir visą atlikėjos karjerą aprėpiančią programą. Šalia „To France“ jo dėmesį patraukė soulo kūrinys „Stone’s Throw From Nowhere“, atskleidęs kitokį Maggie balso charakterį. Šį numerį jis įvertino dviem žodžiais: „Tiesiog magiška!“
Reportaže užfiksuotos ir publikos istorijos. Viena pora susipažino skambant Reilly muzikai prieš keturiasdešimt metų. Šįkart žmona vyrui gimtadienio proga padovanojo bilietą į jos koncertą. Kitas lankytojas atsivedė sūnų. Vieniems šios dainos priminė bendro gyvenimo pradžią, kitiems tapo proga pasidalyti savo muzika su kita karta.
Pati Reilly 2025 metų interviu „eBilet NOW“ prisipažino nesijaučianti sava socialiniuose tinkluose. Ji tebesiremia tuo, ką darė visada: koncertuoja gyvai ir tikisi, kad klausytojai ateis dėl dainų.
Lapkričio 13-ąją šios gastrolės pasieks Palangą. „Moonlight Shadow“, „To France“, „Foreign Affair“ ir „Everytime We Touch“ susies skirtingų kartų prisiminimus su juos lydėjusios muzikos atlikėja. Į sceną žengs moteris, kuri kadaise atsisakė likti už užuolaidos – ir kurios balsą klausytojai pažino iš šių dainų.
Maggie Reilly su grupe – 2026 m. lapkričio 13 d. 19 val., Palangos koncertų salė, Vytauto g. 43. Vienintelis šio turo koncertas Lietuvoje. Bilietai – kakava.lt.