Atlikėjai iš 11 šalių, tarp kurių – Laosas, Filipinai ir Pietų Korėja, varžosi dėl pirmojo Azijos „Eurovizijos“ nugalėtojo titulo. Europoje šis konkursas garsėja įspūdingais kostiumais, galingais vokalais ir kartais sudėtingais geopolitiniais niuansais.
„Labai džiaugiuosi, kad konkursas atkeliavo į Aziją. Mes taip ilgai jo laukėme!“ – sakė 37 metų malajietis Fauzanas, vienas pirmųjų eilėje prie įėjimo į koncertų salę Tailando sostinėje.
Jis vilkėjo mėlyną korsetą ir baltą kostiumą, taip pagerbdamas savo šalies atstovę Ainą Abdul, kuri, atlikdama dainą „Bluest Sky“, pasirodys vilkėdama panašių spalvų drabužius.
Susiję straipsniai
„Eurovizija“ yra didžiausias pasaulyje tiesiogiai transliuojamas muzikos renginys. 2026 metais jį stebėjo 131 mln. žiūrovų. Per pastaruosius 70 metų konkursas padėjo išgarsėti tokiems atlikėjams kaip Céline Dion ir grupė ABBA.
Europoje „Eurovizija“ tapo tikru kultūriniu reiškiniu, tačiau pagrindinis klausimas – ar ji išpopuliarės Azijoje, daugiausia gyventojų turinčiame pasaulio regione, kuris ir pats nestokoja muzikinių konkursų.
Fauzanas, atsisakęs atskleisti savo pavardę dėl privatumo, teigė, kad viena iš priežasčių, kodėl jis mėgsta „Euroviziją“, yra LGBTQ bendruomenės teisių palaikymas. Pasak jo, 2014 metais austrų barzdotosios drag karalienės Conchitos Wurst pergalė tapo lūžio tašku.
„Tai buvo kažkas naujo priimant LGBTQ bendruomenę. Jos pergalė atvėrė akis“, – sakė jis.
Dauguma konkurso dalyvių savo šalyse jau yra žinomos žvaigždės – nuo Malaizijos atstovės Ainos iki vietnamiečių popmuzikos žvaigždės Toc Tien. Tačiau kai kurių atlikėjų biografijos gerokai neįprastesnės.
Mongolijos dainininkas Beckas dirba ekonomistu ir konsultuoja šalies ministro pirmininko pavaduotoją.
„Man labai svarbu pasirodyti ir šioje didžiulėje scenoje parodyti pagarbą mūsų protėviams“, – šią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė jis. Atlikėjas vilkėjo oranžinės ir auksinės spalvų tradicinį drabužį, kurį apibūdino kaip „kario kostiumą“.
Filipinų atstovė Carmelle atliks dainą apie moterų įgalinimą, o Nepalui atstovaujantis Bryano Adamso gerbėjas Pratikas Himalas Rai atliks roko dainą kartu su kaukėtais šokėjais. Pietų Korėja ir Tailandas į konkursą atsiuntė popmuzikos žvaigždes.
„Ramesnė“ nei europietiškoji versija
Skaičiuojami kiekvienos dalyvaujančios šalies balsai – pusę jų skiria komisija, kitą pusę – žiūrovai. Nė viena šalis negali balsuoti už savo atstovą, todėl balsavimo rezultatus dažnai lemia valstybių tarpusavio santykiai.
Europoje tai kartais atspindi diplomatines įtampas, tačiau kol kas Azijoje tokių tendencijų beveik nepastebima. Vykdomasis prodiuseris Assafas Blecheris teigė, kad šis konkursas yra „šiek tiek ramesnis“.
Konkursas Azijoje vyksta „Eurovizijai“ minint 70-ąjį gimtadienį, tačiau šventę temdo 2026 metų žiūrimumo rodikliai, sumažėję 35 mln., palyginti su praėjusiais metais. Tam įtakos turėjo penkių šalių paskelbtas konkurso boikotas dėl Izraelio dalyvavimo.
Organizatoriai neigia bet kokį ryšį tarp šio ginčo ir Azijos konkurso, pažymėdami, kad apie plėtrą buvo galvojama jau ne vienerius metus. 2022 metais buvo surengta ir amerikietiška „Eurovizijos“ versija, tačiau ji nesulaukė didelio pasisekimo.
Šeštadienio konkurse nedalyvauja tokios reikšmingos šalys kaip Indija, Japonija ir Kinija. Bankoke susidomėjimas renginiu atrodė gana menkas – likus vos kelioms valandoms iki pasirodymo pradžios dar buvo galima įsigyti bilietų.
Tačiau Europos transliuotojų sąjungos, organizuojančios „Euroviziją“, direktorius Martinas Greenas teigė, kad šiam konkursui įsitvirtinti gali prireikti „dvejų, trejų ar penkerių metų“.
„Pirmojoje „Eurovizijoje“ dalyvavo tik septyni dainininkai, kiekvienas atliko po dvi dainas, o scenoje stovėjo vazoninis augalas ir mikrofonas“, – žurnalistams pasakojo jis, pabrėždamas, kad šeštadienio renginys bus „visiškai kitoks“.
Konkursas bus transliuojamas dalyvaujančių šalių komerciniuose televizijos kanaluose ir platformoje „YouTube“. Transliacija prasidės 13.30 val. Grinvičo laiku, o rezultatų tikimasi sulaukti apie 16 val.