Gruodžio 30-ąją oficialiame ES laikraštyje išspausdintas Europos
Vadovų Tarybos patvirtintas gruodžio 20 dieną sprendimas, numatantis
padaryti didelius pakeitimus vizų srityje.
Estijoje gyvenantiems Rusijos piliečiams šis sprendimas netaikomas.
Asmenys, turintys trečiosios šalies pilietybę ir leidimą gyventi ES
valstybėse, gaus teisę be vizų keliauti tik tada, kai Estija prisijungs prie
Šengeno sutarties.
Sprendimas sudaro galimybę važinėti be vizų moksleiviams, turintiems
trečiosios šalies pilietybę (pavyzdžiui, Rusijos) ir leidimą gyventi ES
šalyje (pavyzdžiui, Estijoje).
Per ekskursiją tokių moksleivių grupę turi lydėti mokytojas iš tos
pačios mokyklos. Tokiu atveju kelionės be vizų režimas netaikomas asmenims,
kurie iš viso neturi jokios pilietybės.
Neapsisprendę dėl pilietybės Baltijos šalių gyventojai gali važinėti
be vizų į beveik visas ES šalis. Išimtis yra Britanija ir Airija, kurios
nepatvirtino šio sprendimo pataisų.
Politinis sprendimas dėl pilietybės neturinčių asmenų teisės laisvai
važinėti po ES šalių teritoriją buvo pasiektas praėjusių metų gruodžio 4
dieną 27 šalių bloko teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos
posėdyje.
Latvijoje ir Estijoje gyvenantiems asmenims, neturintiems pilietybės,
įvažiuoti į Norvegiją vizų kol kas reikės, anksčiau pranešė Norvegijos URM.
Nors Norvegija nėra ES narė, ji panaikins vizų režimą ES šalių
gyventojams, neturintiems pilietybės, kaip Šengeno sutarties šalis. Pasak
Oslo, tam būtina padaryti normatyvinių aktų, susijusių su imigracijos
klausimais, pataisas.
Todėl bevizis režimas ES gyventojams, neturintiems pilietybės,
įvažiuoti į Norvegiją įsigalios ne sausio 19 dieną, kaip įvažiavimui į ES
šalis, o vėliau. Vis dėlto Norvegijos URM viliasi, kad tai įvyks „per trumpą
laikotarpį“.
Latvijoje pilietybės neturi daugiau nei 400 000 šalies gyventojų.
Asmenys be pilietybės Latvijoje sudaro beveik 20 proc. visų šalies
gyventojų, kurių yra 2,3 milijono.
Kaimyninėje Estijoje pilietybės neturinčių gyventojų skaičius mažesnis
- tokių žmonių yra 120 000, tačiau šalyje iš viso yra tik 1,33 mln.
gyventojų, todėl asmenys be pilietybės sudaro didesnę gyventojų dalį negu
Latvijoje.
Dauguma dabar Baltijos šalyse gyvenančių žmonių be pilietybės yra
asmenys, kurie apsigyveno jose per sovietinę okupaciją, prasidėjusią Antrojo
pasaulinio karo pabaigoje ir trukusią iki 1991-ųjų, arba yra sovietinių
laikų imigrantų palikuonys.
Šių žmonių perkėlimas į Baltijos šalis buvo dalis rusifikacijos
proceso, kurį vykdė Maskva.
Baigiantis sovietų okupacijai rusai sudarė beveik 50 proc. visų
Latvijos gyventojų, o Estijoje - 40 procentų.
Ilgainiui santykis šiek tiek pasikeitė - šiuo metu Latvijoje latviai
sudaro kiek mažiau nei 60 proc. visų šalies gyventojų. Estijoje, 2006 metų
duomenimis, estai sudarė 68 proc. visų gyventojų.