Nebent taip subloguotumėte, kad tektų organizuoti skubią evakuaciją. O jeigu dar barniai su kelionės partneriu? Tad pamėginkime pažvelgti į keliones laivais iš įvairių „kampų“. Jūrų kelionės, beje, labai populiarios. Ir vis populiarėja.
Manau, niekas nesiginčys, kad kelionė laivu aplink pasaulį ir lėktuvu šiek tiek skiriasi. Abiem atvejais dalies keliautojų motyvacija panaši – „o aš buvau, o aš mačiau“. Bet tada jau geriau skristi – daug daugiau laiko praleisite ant žemės, o ne ant švelniai ar gana smagiai siūbuojančio denio. Labai būdinga klaida apie keliones didžiaisiais jūrų laineriais – būti įsitikinusiam, kad ten neužsupa. Lygiai taip pat ir su lėktuvais.
Siūbuoja visur, viskas priklauso tik nuo bangų ir vėjo. Gerai, jeigu jūsų vestibiuliarinis aparatas yra laimėjęs aukso medalį, o jeigu ne – tenka pratintis. Lengva jūros ligos forma – kažkur išgaravusios jūsų jėgos bei energija ir begėdiška apetito stoka. Pamažu praeina. Dažnai pasitaiko, kad pirmas kartas, kai keliautojas sugeba bent pagalvoti apie maistą, būna paskutinė „nervus raminančios“ kelionės diena.
Bet nereikia pradėti gąsdintis iš anksto. Daug geriau tikėtis, kad bus blogiau, o gauti geriau. Kelionėse tai aktualu kaip niekur. Kiek po to kalbų prie židinio su draugėmis ir draugais, kiek įspūdžių dalybų: „Įsivaizduok, buvo visai nebaisu, beveik nesupo. O maistas tiesiog puikus. Ir mūsų padavėjas – toks mandagus...“
Geriausia – pagyvenęs taksistas
Tokie europietiški ir amerikietiški įspūdžiai dažniausiai girdimi iš kiek vyresnio amžiaus žmonių, keliaujančių Viduržemio jūros ar Karibų kruizais. Kompanijos milžinės parenka metų laiką, kai jūra dažniausiai būna rami kaip bala, ir didžiulis plaukiojantis miestas skrodžia ją lėtai ir oriai.
O štai nedideli angliški kruiziniai laivai, lankantys Viduržemio jūrą, stengiasi kelionę pradėti kur nors Ispanijoje, visokeriopai mėgindami išvengti klastingų nenuspėjamos Biskajos įlankos pokštų. Karibų regione tas pats – užtenka ramių dienų ir patikimų, bent trumpalaikių prognozių. Bet po „Katrinos“ uragano ir daugybės jos brolių bei seserų, galimybės kaitintis saulėje sausio mėnesį Rusijoje ir dar daug kitų gamtos išdaigų piršte peršasi mintis, kad greitai prognozės bus bevertės.
Vis dėlto daug kam kruizai jūra patinka. Didžiuliuose laineriuose galima neblogai patinginiauti. Ten yra kazino, įvairiausių baseinų, pirčių, sūkurinių vonių, vilioja saulėti deniai ir maistas, maistas, maistas.
Reikia pusę dienos uoliai plaukioti baseine, kad sudegintum kalorijas, kurias vidutinis statistinis amerikietis rimtai ir užtikrintai susikrauna į savo guminį skrandį. Stebėtina, bet sovietinis „švediško stalo“ instinktas – toli gražu ne vien sovietinis. Maža to, jis daugiau vakarietiškas. Juk galima suprasti ruselį, vos ne badavusį pusę gyvenimo ir pagaliau pripuolusį prie lovio. Bet kaip suprasti amerikietį, kuris tą lovį turėjo nuo savo gimtadienio?
Iš ne visai „pilvinių“ kruizų Europoje galima paminėti kelis: „Swan Hellenic“ (jau greitai nebeplaukios, bet analogų bus) ir „Noble Calledonia“. Šios vidutinio dydžio laivybos firmos užsitarnavo gerą vardą viduriniosios Vakarų visuomenės klasės akyse. Ten iš visų jėgų stengiamasi, kad kruizas būtų „pažintinis“.
Koks nors gana žinomas profesorius vakarais skaito paskaitas apie graikų ar romėnų griuvėsius, istoriją ir netikėtą tų civilizacijų baigtį. Paskaitos siejamos su kranto ekskursijomis į įvairius istorinius objektus daugelyje Viduržemio jūros salų, ypač Graikijoje. Bet ir ten vis tiek bus daug žmonių, įsigrūdusių į autobusus. Sugaištama daug laiko, kol iš laivo išlipa ar atgal sulipa keleiviai. Bet jeigu esate tam pasirengę, gali būti visai įdomu.
Imperatyvas – jeigu esate vienišius, važiuoti vienam.
Dar kartą pabrėžiu – kruizas ir tikra „romantinė“ ar povestuvinė kelionė – nesuderinami dalykai. Jie tikrai ne tokie, kaip dauguma įsivaizduoja. Ir netikėkite, jeigu grįžusi pora aikčios, kaip buvo „nuostabu, pasakiška, stebuklinga“.
Jeigu išsirinkote klasikinį Viduržemio jūros kruizą, rekomenduočiau tokią taktiką: būkite visiški tinginiai, kai plaukiate, o krante patyliukais atsiskirkite nuo minios, pasiimkite mažutį pokalbių žodynėlį ir lįskite į taksi. Jeigu pasiseks, taksistas jums parodys labiausiai saugomas miesto paslaptis. Geriausia, jeigu taksistas pagyvenęs – jie dar vertina savo gildijos principus ir garbę. O ypač jeigu pamato ir pajunta, kad jūsų dėmesys ir noras sužinoti – ne dirbtinis ir ne plastikinis.
Bet kur dingti išlipus į krantą per Karibų kruizus, tiesiog sunku pasakyti. Pasibastymas po istorija kvėpuojančius Viduržemio jūros uostus miestus labai dažnai to vertas. Karibuose – visai kas kita. Dauguma išgirtų salų tikrai plaukia ant plono reklaminių kampanijų ledo…
Tikroji Lotynų Amerika – pradedant nuo Trinidado ir Tobago ir tolyn į daugybę nuostabių šalių – visai kitas pasaulis. Galima ginčytis, aišku, bet dienos, praleistos salose ar salelėse ir pačiame kruiziniame laive gana panašios. Jeigu mes ne Kaimynuose, kur retas abejoja salų turto kilme – kur nesuskaičiuojama daugybė ofšorinių firmų, bankų, tai kitur visos pajamos iš turizmo. Pigūs suvenyrėliai, brangūs kokteiliukai, į kuriuos įmerktas mažutis skėtis. Jis esą turi padėti jums pasijusti „tropiškai“. Saviapgaulė, ir nieko daugiau.
Ir pasaulio pakraštyje – kamšatis
Spaudoje nuolat mirga naujos ir senos istorijos apie garsius laivus ir skęstančius lainerius. Bet tikras klasikinis (ir dar nenuskendęs) superlaineris yra „Queen Elizabeth - II“. Tai lyg koks Rytų ekspreso analogas. Nostalgija. Kokybė ir autentiškumas bet kokia kaina. Tikrai rekomenduočiau – savaitės kelionė iš Southemptono į Niujorką. Atgal galima lėktuvu. Vienas iš pliusiukų egzotinių kelionių margumyne. Bet jis rašomas ne šiaip, o dėl tikrų, rimtų įspūdžių.
Pliumptelėkime į šio laivo statistiką. Aplink Žemę – per 80 dienų. 1 900 keleivių ir 1 000 darbuotojų. Laivo ilgis – beveik 300 m, 5 restoranai, 3 barai, naktiniai klubai, 481 vietos kino salė, parduotuvių promenada su „Harrod’s“ priešakyje. Biblioteka, ligoninė ir daugybė viso kito. Pirma kelionė – 1969 metais, o 2004-aisiais viskas iš esmės atnaujinta.
Jeigu norite plaukti ir jums reikalinga prabanga, ištirkite galimybes, kurias siūlo aštuonios liukso klasės linijos, susivienijusios į „Exclusive Collection“. Pastarosios orientuojasi į tam tikrą lengvą teminę pakraipą.
Arktika ir Antarktika. Dvi vietos, kur nekiūtant kruiziniame laineryje bus tikrai sunku pakliūti. Arktiniai kruizai – gana trumpi, žavūs ir egzotiški. Aišku, plaukiama mūsų vasarą, kai ir temperatūra pakenčiama, ir gamta žavi, ir gyvūnai dar aktyvūs. Kelionės iš Anglijos ar Norvegijos trunka 7–10 dienų, nėra siaubingai brangios ir įspūdžių parsiplukdysite kalnus. Tokie kruizai dažniausiai mažiau patogūs, bet teikia gerokai daugiau įspūdžių, laukinio grožio vaizdų iš trapiausių ir netikėčiausių pasaulio kampelių.
Ten laukia įspūdingos baltosios meškos, galingieji jūrų vėpliai, gausybė ruonių ir paukščių. Ką jau kalbėti apie ledkalnius ir panašias grožybes.
Antarktida ir subantarktinės salos – labai plati tema, kurią reikėtų aptarti atskirai. Trumpai – tikrai neplaukite į tokią superegzotinę kelionę kruiziniu laivu. Daug geriau – ekspediciniu. Yra laivų, kuriuose – vos 40 keliautojų. Jums tikrai pakaks komandos dėmesio ir laiko išsilaipinti įdomiausiose vietose. Patogesniuose, prabangesniuose kruizuose tokių galimybių labai sumažėja – vis vien išlaipinti visų į krantą neužtenka laiko. O ir krante – kamšatis. Juk ne tam keliaujate į pasaulio kraštą. Arktika, o ypač subantarktika – tikra jūros ligos garantija. Būkite tam morališkai pasirengę, kitaip negalima. Ir labai atsargiai vertinkite visokius stebuklingus pasiūlymus, akies mirksniu esą išgydančius nuo šios negandos.
Tokių kelionių „naminis“ variantas – Norvegijos fiordai. Gamta tikrai įspūdinga ir iš laivo ją galima puikiai stebėti. Maždaug žinote, kiek ir už ką mokate. Žmogus, paleistas laisvėn „geriausioje ir kokybiškiausioje“ pasaulio šalyje gali pasijusti nejaukiai, kai už bokalą alaus jo paprašys 40 Lt.
Jeigu nesate milijardierius, pasiimkite tos gėrybės į laivą „su savimi“. Maistas dažniausiai į kainą įskaičiuotas, gėrimai – ne. Beje, paskutinis Norvegijos vyriausybės sprendimas atnaujinti komercinę banginių medžioklę pabraškino gamtinio turizmo pagrindą. Labai daug žmonių Vakaruose yra principingi. Juk kai turtuose besivoliojanti Norvegija su savo nafta, lašišomis ir dar galai žino kuo ima šaudyti banginius – negražu. Japonai – „suprantama“, mokslinių tyrimų tikslais. Ir taip jiems tuos banginius reikia ištirti, kad tiesiog negaili nieko. Paleis save kaip liepelę, elgetomis pavers, bet banginius ištirs...
Tokia klaiki hipokritika labai būdinga Azijai – ar tai būtų beviltiškai skurdus Bangladešas, ar antra pasaulio ekonomika – Japonija. O Norvegija nesislapsto po paslaptingųjų mokslinių tyrimų skraiste – medžiojame banginius, ir tiek. Ir dar vienas idiotiškas argumentas – „taip darė mūsų tėvai ir seneliai“. O kad pasaulis iš esmės pasikeitė, ne argumentas?
Įspūdingesnis, bet pasups
Kas patinka – karštis ar vėsios platumos? Žūtbūtinis ne soliariumų įdegis ar pribloškianti gamta? Kruizų pasirinkimo vandenys platūs, kaip ir pasaulio vandenynai.
Štai visai šalia namų, jeigu norite pabandyti – laivu po Baltijos uostus. Čia ir Gdanskas, Stokholmas, Talinas ir Sankt Peterburgas. Ir „Baltijos dukra“ Helsinkis – įdomu, kokie rinkodaros genijai šitam labai jau vidutiniškam miestui prilipdė tokį epitetą?
Dar viena gana viliojanti ir tikrai egzotiška kelionė laivu – Aliaskos pakrantėmis. Ten du pagrindiniai maršrutai. Vienas vadinasi „Inside Passage“ ir juo galima tikėtis ramesnių vandenų. Kitas įspūdingesnis, bet gerokai pasups, plukdys jus iš Vankuverio ir Ankoridžo, per garsųjį Habardo ledyną ir Jakutato įlanką.
Mažiausia kaina – vieta dvivietėje vidinėje kajutėje be lango – 7 500 Lt. Kiek brangiau paklosite už apartamentus – apie 75 000 litų. Plaukiojimo sezonas Aliaskoje – nuo gegužės iki spalio. Geriausia plaukti gegužę – turistų dar mažiau ir tai vienas sausiausių mėnesių meškų karalijoje. Viena firmų, organizuojančių šias keliones – „Royal Carribean“.
Jų laivai naršo ne tik šiaurines pakrantes. Galite porą savaičių keliauti iš Singapūro į Honkongą ir atvirkščiai. Aplankysite Kambodžą, Tailandą ir Vietnamą. O iš Sidnėjaus siūloma kelionė po Australijos ir Naujosios Zelandijos pakrantes. Pastarosios šalies gamta ypač įspūdinga. Maža to, mums ir vizų ten nebereikia. Kas nori kvėptelėti Pietų Amerikos žavesio, yra tikrai nebrangūs kruizai iš San Paulo (uosto) iki Buenos Airių. Štai kalėdinis 8 dienų kruizas gali tekainuoti 1 800 Lt, o vieta brangiausioje kajutėje – 4 400 Lt.
Plačiai žinomas „Princess Cruises“ jus paplukdys ir po Tolimuosius Rytus. Ten laivai aplanko Pusaną Korėjoje, Šanchajų, Honkongą, Taibėjų, Osaką ir Okinavą. Na, ir Vietnamą. Kaip ir daugelyje kruizų, galima derinti kelionę sausuma ir jūra. Pavyzdžiui, galite atskristi ir „pasižymėti“ Pekine, o po to traukti jūros link ir įsikurti laive.