„Dabar pats skraidymo įkarštis. Ir žemė pradžiūvusi, ir orai malonūs“, – aiškino kaunietis oreivis Eduardas Alūzas.
Skrisdamas oru balionu niekada nežinai, kur pavyks nusileisti, o šlapia žeme lydinčiam automobiliui gali būti sunku privažiuoti prie nusileidimo vietos.
„Gerėjant gyvenimui žmonės vis dažniau nori patirti teigiamų potyrių“, – sakė E.Alūzas.
Dar pernai Alūzai sudarė sąrašą žmonių, kurie norėtų paskraidyti balionu prasidėjus skraidymo sezonui.
Dažniausiai skrydis būna artimųjų ir draugų dovana gimimo dienos ar kokios nors kitos šeimos šventės proga. Valanda skrydžio vienam asmeniui kainuoja apie 400 litų.
E.Alūzas galėtų papasakoti visą aibę ore su keleiviais patirtų nuotykių. Bene labiausiai į atmintį įstrigo pernykštis skrydis, kurio metu vaikinas pasipiršo merginai.
Visą sužadėtuvių žiedo užmovimo ceremoniją ore vaizdo kamera filmavo pilotas.
Palydėti savo antrųjų pusių į valandą trunkančią kelionę ateina ne tik vyrai, bet ir kiti šeimos nariai bei draugai.
Balionai dažniausiai vakarėjant pakyla iš prie Kauno pilies esančio stadiono bei S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto.
Pažiūrėti skrydžio pradžios visada susirenka nemažas būrelis ir po Santaką vaikščiojančių kauniečių.
Smalsuolių netrūksta ir balionui nusileidus pakaunės pievose. Beveik visada dviračiais čia atidumia aplinkinių miestelių ar kaimų vaikai.
Balionui, kuriuo skrido ir dienraščio korespondentas, nusileidus netoli Kulautuvos, į pievą atskubėjo ir keletas suaugusių vietos gyventojų.
„Pjoviau netoliese žolę. Išvydęs besileidžiantį balioną nutariau pailsėti ir paspoksoti iš arčiau“, – sakė apie 55 metų vyriškis Arvydas.