Laiškai iš Italijos

Kiekvienas Toskanos svečias, pabuvęs čia kelias dienas, atsipalaiduoja, tampa linksmesnis, apsvaigsta nuo šypsenų, spalvų, Toskanos oro, garuojančių patiekalų ir vyno... Toskanos virtuvė – viena svarbiausių Italijos virtuvių, palikusi pėdsaką netgi Prancūzijos gastronominėse tradicijose. Kvapios petražolės, artišokai, šparagai, baltosios pupelės pateko ant prancūzų stalo 1533 m., kai iš Florencijos į Paryžių atkeliavo keturiolikmetė Overnės grafaitė ir Urbino kunigaikštytė Katerina Mediči su virėjų ir vyno žinovų palyda. Jaunoji Katerina tapo Prancūzijos karaliaus Henriko II žmona, o po jo mirties 1560 m. pati valdė Prancūziją.

Toskanos virtuvė išsiskiria paprastais patiekalais, nepriekaištingai parinktomis sudedamosiomis dalimis ir produktų įvairove. Tai stiprių, natūralių skonių virtuvė, pradedant alyvuogių aliejumi ir baigiant nepakartojamų vynų kolekcija. Toskanos gyventojai labai gerbia savo kraštą, tradicijas, istoriją. Jie labai griežtai laikosi maisto ruošimo bei valgymo taisyklių. Pavyzdžiui, negalima nė minutės pervirti spagečių, negalima improvizuoti derinant maisto produktus, negalima padauginti prieskonių, nes visa tai „sugadins“ skonį, kuris labai ilgai puoselėjamas, o patiekalų gaminimo receptai perduodami iš lūpų į lūpas.

Kiekvieno Italijos regiono valgiaraštis kitoks. Toskanoje užkandžiams siūloma keptų šalavijų lapų, vytintos mėsos, skrudintos duonos sumuštinukų su burnoje tirpstančiais pomidorais, artišokais ar trumų padažu. Kaip pirmąjį patiekalą siūloma ragauti grybų sriubos (Italijoje grybais dažniausiai vadinami baravykai), rizoto su vištų kepenėlėmis arba vynu, makaronų, gaminamų iš miltų, vandens ir druskos. Šie makaronai – tradicinis regiono patiekalas.

Antrieji patiekalai Toskanoje labai sotūs: fazanai, jautienos kepsniai, įdarytas triušis, trumai ir, be abejonės, pagrindinis vaidmuo tenka jautienos kepsniui su T formos kaulu. Tai ant grotelių kepta pusiau žalia mėsa, tirpstanti burnoje, valgoma pagardinta druska bei pipirais ir užgeriama geru raudonuoju vynu, tokiu kaip Tignanello ar Solaia. Desertui – Sienos saldumynai: sausainukai iš cukraus, migdolų ir medaus, riešutų (it. ricciarelli) ir anyžių skonio sausainėliai (it. cavallucci), paplotėliai (it. panforte), gaminami iš miltų, vandens, figų, medaus, razinų, gvazdikėlių ir bergamočių. Šių paplotėlių viduramžiais galima buvo nusipirkti tik vaistinėse. Ir, be abejonės, saldūs džiūvėsėliai (it. cantucci con Vinsant), su migdolų riešutais, apelsinų žievelėmis, pistacijomis ir šokoladu. Jie valgomi pamirkant desertinio vyno Vinsanto taurėje.

Vynas – Toskanos pasididžiavimas. Čia iš kartos į kartą perduodami vyno gaminimo receptai ir vartojimo kultūros tradicijos. Gausus vynų pasirinkimas nustebins kiekvieną. Skanavimą pradedame nuo puikių putojančių sausųjų vynų ir pereiname prie Vernaccia di San Gimignano. Pastarasis vynas pagamintas iš baltųjų vynuogių, augančių Toskanos regione, aplink viduramžių miestą ir piliakalnį San Gimignano.

Tada ragaujame Chianti Classico vynų. Toskanoje yra šeši DOCG: Brunello di Montalcino, Carmignano, Chianti, Chianti Classico, Vernaccia di San Gimignano ir Vino nobile di Montepulciano. Chianti Classico vynai žymimi „Raudonojo gaidžio“ lipduku. Primename, kad santrumpos DOC (it. Denominazione di origine controlata) ir DOCG (it. Denominazione di origine controlata e garantita) reiškia, jog vyno gamyba kontroliuojama ir kokybė garantuojama, vynas atitinka visus keliamus reikalavimus: vynuogių auginimo, alkoholio kiekio ir kt. Prieš suteikiant vynui šį garbingą titulą, vynas kruopščiai tiriamas ir degustuojamas.

Toskanoje kiekvienas gali rinktis iš keliasdešimt rūšių puikios kokybės raudonųjų vynų. Sakykime, Brunello di Montalcino DOCG – pripažintas vienu geriausių Italijos vynų. Jo pavadinimas atsirado dėl sodrios spalvos (it. brunello „tamsus“). Vyno Nobile di Montepulciano, taip pat DOCG kategorijos, pavadinimas kilo nuo gaminimo vietovės – Montepulciano miestelio pavadinimo. Anksčiau šis vynas patekdavo tik ant tituluotos aukštuomenės stalų. Tai pirmas DOCG vynas Italijoje.

Poetas Redi 600 m. rašė: „Kiekvienas vynas yra karalius“. Taigi nesvarbu, ar vynas yra vienas naujųjų DOC kategorijos vynų, ar priklauso visiems žinomiems vadinamiesiems Supertuscan vynams (tai prabangūs vynai, kuriems gaminti naudojamos vynuogių rūšys, neužfiksuotos DOC taisyklių, tačiau šie toskaniški vynai yra tarp geriausių pasaulio vynų: Sassicaia, Tignanello, Solaia). Sąrašą pabaigsime Vinsanto – jau minėtu saldžiu desertiniu vynu, kurio pavadinimas išvertus reiškia „šventas vynas“.

Vynai – tai žodžiais neaprašoma skonių ir kvapų paletė, mums dovanojama Toskanos vynuogynų.

Italija turi 80 proc. pasaulio kultūros paveldo: Florencija nuo ankstyvųjų viduramžių yra menų centras, Siena garsi antikinėmis gatvelėmis ir ikonų muziejais, Pienza, Montalcino, Montepulciano – mažyčiai vyno, sūrio (pagrindinis Toskanos sūris gaminamas iš avių pieno) miesteliai, kuriuos lankant reikia įsižiūrėti, įsiklausyti ir, be abejo, kai ko paragauti...

Toskana, ramybė, šiluma, poilsis – šie žodžiai net ir dabar, modernių technologijų ir greito gyvenimo tempo laikais, yra sinonimai. Tai ramybės oazė, kur galima pamiršti rutiną ir kasdienius rūpesčius. Tai kunigaikščių, grafų, baronų žemė, atrodanti šiek tiek paslaptinga. Tai tik pirmas įspūdis. Pasivaikščiojęs siauromis miestelių gatvelėmis, kvepiančiomis džiūstančiais skalbiniais ir įvairiu maistu, lėtai pravažiavęs žvyrkeliais, vingiuojančiais per saulėgrąžų laukus, papietavęs mažytėse užkandinėse ar praleidęs savaitgalį antikinėje viloje ragaudamas vyną ir Toskanos valgius, įsitikini, jog tai nėra sapnas, tiesiog toks yra Toskanos žmonių gyvenimas.

Kelionė – pats geriausias ir maloniausias būdas susipažinti su ypatinga ir svetinga Italijos sritimi, pačiam atsidurti šiame mikrokosme, turinčiame išskirtinį skonį ir lėtą vyno degustavimo ritmą.

Toskanos negalima neįsimylėti, ten apsilankęs palieki dalelę savo sielos, bet pasisemi šiek tiek toskaniškos dvasios.

Geriausia į Toskanos malonumus pasinerti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kadangi nuo birželio 29 iki liepos 2 dienos ir rugpjūčio 13–16 dienomis Sienos mieste vyksta pati svarbiausia, nuo amžių garbinama šventė Palio. Palio – tai analogų neturinčios žirgų lenktynės, kurios Sienos gyventojams nėra paprasta šventė, tai jų gyvenimo būdas. Šventei čia ruošiamasi visus metus. Atvykėliams tai kelias minutes trunkančios gražios, labai puošnios lenktynės.

Rugsėjis ir spalio pradžia – vynuogių rinkimo metas. Užsisakius degustavimo savaitgalį vienoje iš vyninių, galima ne tik ragauti vyną, sužinoti vyno brandinimo technologijas, bet ir pabūti viso stebuklingo proceso liudytoju ar net dalyviu.

Vėlyvą rudenį ar žiemą jūsų lauks senovinės pilys su nuostabiuoju Toskanos vynu ir viduramžių židiniais. Keliaujant į nuostabiausias bažnyčias, parodas bei muziejus gali užklupti lietus, nes sausį ir vasarį orai būna permainingi, šaltoki. Šaltis ten ypatingas: Toskanos vienas šalčio laipsnis prilygsta mūsų dešimčiai, tai lemia drėgnas Italijos klimatas. Bet, kita vertus, tai ne taip ir blogai, nes svečių laukia šimtai šiltų kavinukių, vyno rūsių, restoranų, galima aplankyti ir vyno muziejus – „Museo della Vite e del Vino“ – Carmignano (Prato), „Museo del Vino e della Vite“ – Rufina (Florencija) ir kt.

Yra tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Milaną ir Romą. Geriausia lėktuvu skristi į Romą, prieš tai Lietuvoje užsisakius nuomojamą automobilį. Automobilio nuomos kaina priklausys nuo automobilio klasės, už dešimties dienų nuomą gali tekti sumokėti nuo 300 iki 900 eurų, be išlaidų už kurą. Be to, nepamirškite pasiteirauti, ar automobilyje yra kelių navigatorius, nes jis tikrai pravers traukiant į kelionę iš nepakartojamo grožio, bet chaotiškos, triukšmingos Italijos sostinės. Nuo Romos iki Sienos – apie 200 kilometrų. Nuo Sienos galima pradėti kelionę po Toskaną.

Galima apsistoti senoje fermoje, senovinėje pilyje, prabangiuose apartamentuose, mineralinių šaltinių centruose arba tiesiog išsinuomoti kambarį. Viskas priklausys nuo jūsų pageidavimų ir gyvenimo stiliaus, kelionės tikslo. Galima pasirinkti vieną šių viešbučių.

Tai pastatų ir paslaugų kompleksas kruopščiai restauruotame sename kaimelyje. Talentingi dizaineriai sugebėjo išsaugoti nepakartojamą tos vietos atmosferą ir suderinti ją su pačiais moderniausiais patogumais. Aplink viešbutį yra stebuklingo grožio sodas, rožynų, levandų, vaismedžių. „Il Melone“ yra du restoranai. Viename siūlomi gurmaniški delikatesai, kitas – stilizuota viduramžių taverna, kurioje galima paragauti tradicinių vietos patiekalų. Viešbutis yra prie seno Kortona miestelio, kuris įkvėpė amerikietę rašytoją Frances Mayes parašyti knygą „Po Toskanos saule“.

Kaina – nuo 120 eurų už parą dviviečiame kambaryje.

„La Locanda del Loggiato“ (Bagno Vignoni (SI)) Namų šilumos ir jaukumo ieškotojus sutiks keturi kaimo turizmo sodybų savininkai, kurie asmeniškai pasirūpins kiekvienu svečiu. Bus pasiūlyta degustuoti vynų, sūrių, ragauti jų pagamintų alyvuogių aliejų. Kaina – nuo 120 eurų už parą dviviečiame kambaryje.

Pirmą kartą pilis paminėta 997 metais. Atgimimo epochoje gynybiniai statiniai buvo paversti užmiesčio rezidencija, išsaugojusia griežtą viduramžių stilių. Pilis – tai viduramžių pastatų kompleksas, pastatytas iš Toskanos akmens. Kiekvienas namas turi savo pavadinimą ir atskirą įėjimą. Tik ilga požeminė perėja, vedanti nuo kalvos prie upės, liudija karinę pilies istoriją. 1511 metais pilį įsigijo Makiavelių šeima, kuriai ji priklauso ir dabar. 1985 metais buvo atidarytas viešbutis. Interjeras papuoštas antikvariniais kilimais. Pilis yra Chianti regione, 15 km nuo Florencijos ir 44 km nuo Sienos.

Kaina – nuo 130 eurų už parą dviviečiame kambaryje.

Unikali XIX amžiaus vila, pastatyta prie unikalios natūralios stalaktitų ir stalagmitų uolos, kurioje trykšta mineraliniai šaltiniai. Uoloje yra požeminis ežeras ir trys „salės“ su nepaprastu mikroklimatu. Čia visus metus išlieka pastovi oro temperatūra (nuo +31 iki +34 °С) ir beveik šimtaprocentinė drėgmė. Oras visada grynas. Uola, atsitiktinai surasta akmenskaldžių, tapo labai populiari pastebėjus, kad buvimas joje gydo sąnarių skausmus. Čia lankėsi net Džiuzepė Garibaldis. Terminis vanduo tiekiamas į baseiną bei į visus vonios kambarius. Vakarienės viešbutyje prilygsta nepriekaištingai Le cordon bleu receptūrai. Čia pildosi gurmanų svajonės. SPA centras yra netoli Montekatini miestelio, 55 km nuo Pizos oro uosto, 60 km nuo Florencijos tarptautinio oro uosto. Kaina – nuo 240 eurų asmeniui už parą dviviečiame kambaryje.

Šios vilos nuo seno priklauso Donatella Cinelli Colombini šeimai, gaminančiai kelių rūšių Toskanos vynus. Čia galima pernakvoti (nakvynę reikia užsisakyti iš anksto), sužinoti itališkos virtuvės paslapčių, tapyti, savaitgalį degustuoti vynų ir aliejų, ramiai pasivaikščioti natūralioje gamtoje bei praleisti vakarus su pasakotoju. Be to, šeimininkai būtinai pasiūlys apsilankyti jų Casato Prime Donne – Montalcino (SI) vyno rūsiuose.

Kaina – 86 eurai už dvivietį kambarį su pusryčiais ir 95 eurai už dvivietį kambarį su pusryčiais švenčių dienomis.

Sienoje patartina aplankyti Piazza del Campo – pagrindinę miesto aikštę, kurioje dukart per metus vyksta Palio šventė, Duomo – Sienos katedra, meno šedevras, laikoma harmoningiausia viduramžių architektūros bažnyčia, Spedale di S. Maria della Scala – buvusi ligoninė, papuošta istoriją atspindinčiomis freskomis, Palazzo publico ir Torre del Mangia – tai XIV a. rūmai su 88 m aukščio bokštu, iš kurio galima pasigrožėti Sienos panorama. Visas Sienos senamiestis – tarsi muziejus po atviru dangumi, kur kiekvienas pastatas – savotiškas istorijos liudytojas.

Netoli Sienos, Lecceto – La locanda vietovėje įsikūręs „Il Cannuccio“ jodinėjimo centras, siūlantis keturių valandų jodinėjimą miškais, slėniais, seniausių vilų, pilių ir vynuogynų aplankymą. Nuo kalvų atsiveria fantastiški, nepamirštami vaizdai – būdingieji Toskanos peizažai, kuriuos matome atvirukuose ir filmuose. Tokio apžvalginio pusdienio kaina – 50 eurų vienam žmogui.

Montalcino – visam pasauliui žinomas savo Brunello vynais miestelis, apsuptas senovinės apsauginės sienos, kuri tęsiasi per visą Mateotti gatvę iki Piazza del Popolo, viduramžių miesto centro.

Pienza istorija susijusi su Enea Silvio Piccolomini, 1405 m. spalio 18 d. gimusiu Pienza ir 1458 m. tapusiu popiežiumi Pijumi II-uoju. Pirmą rugsėjo sekmadienį čia vyksta sūrio mugė (Fiera del Cacio).

Montepulciano laikomas XVI a. perlu dėl garsių Renesanso epochos architektų pastatų. Be to, šiame nedideliame miestelyje vyksta unikalus renginys – „Bravio delle Botti“ savaitė, kurioje dalyvauja aštuoni rajonai. Tai statinių, sveriančių po 80 kg, ridenimo konkursas. Kovojama dėl ištapytos drobės.

San Giovanni d’Asso – baltojo trumo Crete Senesi srities širdis. Čia įsteigtas trumų muziejus, kur lankytojai gali sužinoti apie trumų skleidžiamus garsus, aromatus, kitas su trumais susijusias paslaptis.

Visa tai išties verta pamatyti.