Kelionė į Europos balkoną

Karštis, džigitų šokiai su kardais, kalnuose besiganančios avių bandos, arbūzai, beribis svetingumas ir nesibaigiantys tostai vynui liejantis lyg iš gausybės rago – tokios asociacijos aplanko dažną lietuvį užsiminus apie rytine Juodosios jūros pakrante nusidriekusią Gruziją. Tačiau žurnalistė ir keliautoja N.Skrudupaitė įsitikino, kad ši Pie­tų Kaukazo valstybė gerokai pasikeitė nuo tų laikų, apie kuriuos ilgesingai pasakoja mūsų tėvai ir seneliai.

„Sovietų laikais nemažai lietuvių atostogaudavo Gruzijos kurortuose, todėl jiems dabar smagu pamatyti, kaip ten viskas pasikeitė, – vieną priežasčių, kodėl tautiečiai vėl susidomėjo šia šalimi, nurodė žurnalistė. – Žmonės tikisi, kad Gruzijoje ras viską kaip anksčiau: beprotiškai svetingus žmones, kurie tave pakvies į namus, vaišins vynu, palydėdami milijonais tostų. Bet ta posovietinė erdvė dabar truputėlį pasikeitusi. Senoji karta dar likusi tokia pat, bet naujoji labai moderni.“

N.Skrudupaitė patikino, kad nuvažiavęs į Gruziją gali susikalbėti rusiškai, tačiau šiuolaikiškos kompanijos jau orientuojasi į bend­ravimą pasaulyje labiausiai paplitusia anglų kalba. „Įdomus faktas, kad, kaip pasakojo gidė, naujasis prezidentas Michailas Saakašvili į valdančias pozicijas priima žmones tik iki 35 metų. Tai reiškia, kad karta, kuri susijusi su sovietmečiu ir ta nomenklatūra, visiškai nedalyvauja valdant šalį. Tai ganėtinai progresyvu“, – pasakojo žurnalistė.

N.Skrudupaitė į šią šalį išvyko Lietuvos turizmo asociacijos iniciatyva ir Gruzijoje praleido savaitę.

„Klausant oficialių šalies pristatymų viskas atrodo įdomu ir originalu, tačiau tai, ką išvysti realybėje, šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, sostinė Tbilisis. Miestas modernus, bet dar daug netvarkos. Įspūdis, kad gruzinai puikiai tvarkosi tik namuose, tačiau kas yra už jų sienų, mažai terūpi“, – įspūdžiais dalijosi žurnalistė.

Narystės Europos Sąjungoje siekiantys gruzinai domėjosi, kodėl, lietuvių manymu, jiems tai nepavyksta. N.Skrudupaitė tikina, kad per tuos metus, kai žlugo Sovietų Sąjunga, Lietuva, palyginti su Gruzija, yra kur kas toliau pažengusi. Tačiau gruzinams, kuriems išvykti į užsienį, ypač į Europos šalis, vis dar problemiška, tai paaiškinti nelengva.

„Jie nesuvokia, kad per tuos 17 metų mes pasiekėme radikalių permainų, o jie dar sąlygiškai įstrigę sovietų erdvėje“, – pasakojo žurnalistė.

Pasak keliautojos, gruzinai apie lietuvius atsiliepia šilčiausiais žodžiais, Lietuva jiems – draugiška šalis nuo senų laikų. Tačiau dabar turistus iš Baltijos šalių jie laiko pasiturinčiais europiečiais, todėl neretai savo paslaugoms taiko savotišką antkainį. Tiesa, gali atsitikti ir atvirkščiai. Neringa prisiminė, kaip rateliu sustoję vyrai linksminosi gurkšnodami vyną ir dainuodami, o lietuvių užkalbinti ėmė dovanoti paveikslus ir kitus daiktus, kuriais prekiavo. „Jie linksmesni, nuoširdesni ir ne tokie uždari kaip mes“, – apibūdino N.Skrudupaitė.

Žurnalistę žavėjo ne tik žmonės, socialinė aplinka, bet ir Gruzijos miestai, įspūdingi kraštovaizdžiai.

„Pavyzdžiui, Tbilisis pretenduoja į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, tačiau UNESCO gruzinams paskelbė ultimatumą – senamiestyje nugriauti visus naujus pastatus... Architektūra ten išties unikali. Bet tarp tų dviaukščių namukų mediniais balkonais dygsta blokiniai namai, kurie darko šį unikalų architektūros ansamblį“, – pasakojo N.Skrudupaitė.

Keliautoja atkreipė dėmesį, kad žmonės sostinėje jai pasirodė liūdni. „Jie skundžiasi, kad nebeliko tokio Tbilisio, koks buvo anksčiau, kad vyresniems sunku rasti darbo ir panašiai“, – sakė Neringa.

N.Skrudupaitė pasidomėjo ir Gruzijos slidinėjimo kurortais. „Tačiau slidinėti Gruzijoje gan brangu. Pavyzdžiui, nakvynė viešbutyje parai kainuoja apie 150 JAV dolerių su maitinimu, o kur dar keltuvai, inventoriaus nuoma ir panašiai. Taigi slidinėti Gruzijoje, manau, rinktųsi tik tie, kam reikia egzotikos. Juk jei pasakysi, kad slidinėjai Gruzijoje, o ne kokioje Austrijoje, tai aplinkiniams padarys kur kas didesnį įspūdį“, – šypsojosi keliauninkė.

Gruzija turistus vilioja ir kurortais prie Juodosios jūros, tačiau dėl laiko stokos Neringa jų neaplankė.

Prieštaringą įspūdį žurnalistei padarė ir legendinio diktatoriaus Stalino gimtinė. „Gorio miestelyje stovi milžiniškas muziejus ir namelis, kuriame gimė Stalinas, taip pat paminklas diktatoriui. Užsieniečiams, tai, žinoma, labai įdomu, – stebėjosi N.Skrudupaitė. – Gidė tikino, kad gruzinai šią istorinę asmenybę, nepaisydami, ką gero ar blogo jis nuveikė, vis dar laiko šalies didvyriu. Anot gidės, Gorio miestelio gyventojai už šią istorinę asmenybę iki šiol kelia pirmą tostą...“

Ne mažesnę nuostabą keliautojai sukėlė istorinis Uplistsikhės miestas, išskaptuotas uolose V amžiuje prieš Kristų. „Jis man padarė didžiausią įspūdį. O kelionė po kalnus garsiuoju Gruzinų karo keliu buvo nuostabi akistata su laukine gamta ir paprastais vietos žmonėmis“, – žavėjosi N.Skrudupaitė ir siūlė šią šalį būtinai aplankyti kiekvienam.

„Kuo unikali Gruzija? Tinkamiausias palyginimas – tai yra Europos balkonas. Tai lyg ir Europa, tačiau ir ne Europa“, – šypsojosi žurnalistė, klajones po pasaulį laikanti savo aistra.

www.24lt.lt