Slovakijoje A.Kudabienė saugojosi meškų

„Dabar, kai jau esame Vilniuje, negaliu nustygti vietoje – vis norisi kur nors eiti”, – šypsojosi žurnalistė.

Ji prisipažino, kad ryžtis kelionei į kalnus nebuvo lengva. „Išvykti į kalnus buvo kelerius metus plevenusi svajonė. Kai klausydavausi draugų įspūdžių, atrodė, jog tokiems žygiams reikia pasiruošti, repetuoti ir išlieti vieną ar tris litrus prakaito sporto salėje“, – sakė žurnalistė.

Vis dėlto sumontavusi paskutinę sezono laidą, moteris leidosi į kelionių paieškas internete ir labai apsidžiaugė radusi įdomų pasiūlymą.

„Turime tokią tradiciją – baigę darbus greitai susiruošiame į kokią nors kelionę, kad nutrauktume įprastą dienotvarkę“, – tikino A.Kudabienė.

Kelionė į Tatrus žurnalistei buvo tikra atgaiva, nes laukė aktyvus poilsis – jau pirmąją dieną iš keturių, numatytų žygiams į kalnus, turistai įveikė kelis maršrutus po Žemuosius Tatrus.

„Tai nebuvo kelionė, jog kada nori užlipi, kada nori nulipi – žygiai tęsdavosi visą dieną, o į viešbutį grįždavome pernakvoti ir ryte pasisveikinti su jo darbuotojais. „Dobre rano“ – taip slovakai sveikinasi ryte“, – dar šviežius įspūdžius žėrė pašnekovė.

Jau po pirmo žygio į kalnus Audrė tikino supratusi, jog kelionę įveiks – naktį ramiai miegojo, o ryte jautė kojas.

„Nors buvome prisiruošę, nusipirkę batus, o aš prisidėjusi pusę kuprinės pleistrų, nebuvo nieko baisaus, išskyrus neįtikėtinus įspūdžius“, – tikino su vyru prodiuseriu Gintaru Kudaba ir linksma draugų kompanija atostogavusi moteris.

Tiesa, gidas, kaip pasakojo žurnalistė, pamatęs linksmai nusiteikusius keliautojus, pirmiausia papasakojo ne apie kelionės maršrutus, o tai, jog reikia saugotis meškų. Prieš kelerius metus Tatrus nusiaubė gaisras, išdegė miškai, tad meškos maisto pradėjo ieškoti arčiau gyvenviečių. Kaip apsisaugoti nuo meškos? Stengtis nepatekti tarp jos ir jauniklio.

„Tad po gido pamokų visos kelionės metu stengėmės sugalvoti, kaip nustatyti, ar nesi papuolęs į tą pavojingąjį tarpą“, – kvatojosi Audrė.

Per visą kelionę ekspedicijos nedžiugino ne tik gandai apie meškas, bet ir orai. Nors, anot Audrės, rytais saulė ridinėjosi žeme, vos pakilus į kalnus prasidėdavo liūtys ir stiprus, šaltas vėjas.

„Todėl kopdami į aukščiausią mūsų pasiektą viršukalnę, esančią 2600 metrų aukštyje, turėjome tikslą – pakilti virš debesų, kur šilta ir atsiveria pasakiško grožio vaizdai. Kalnų viršūnės tai išnyra, tai vėl pasislepia tarp debesų, kurie užstrigę tarp kalnų tai vartosi, tai sklaidosi“, – negalėjo atsidžiaugti žurnalistė.

Audrė pasakojo, jog dėl laiko stokos turistai dalį atstumo įveikdavo keltuvais, o į viršukalnę kopdavo nuo 1500 metrų aukščio.

„Kopti nėra labai sunku, svarbiausia – pasirinkti tempą, kuris nevargintų. Prisimenu, pridusę lipome į kalną, o pro šalį, pasiremdamas lazdomis, lyg niekur nieko prabėgo vyras. Pabandėme ir mes bėgti, tačiau kaipmat pritrūkome oro“, – šypsojosi žurnalistė.

Audrė sakė iki šiol gyvenanti įspūdžiais, kuriuos patyrė kopdama kopėčiomis virš krioklių ar eidama iš grotelių, įkaltų į uolas, padarytais takais virš upių. Be vaizdų, keliautojus sužavėjo ir slovakiškas maistas: guliašas, keptas sūris su daržovėmis, blynai ir saldu- mynai.

„Kai bandai suvokti, kuo slovakiški saldumynai skiriasi nuo lietuviškų, skirtumo negali nusakyti. Turbūt dėl oro, kalnų, beprotiško supančios gamtos grožio maistas, kurį valgai trumpomis pertraukėlėmis tarp kopimų, atrodo pusiau dieviškas“, – susimąstė žurnalistė ir pasidžiaugė, jog kelionė vienam žmogui neatsiėjo nė 1000 litų.

Dar iki prasidedant tikrajam darbų įkarščiui Audrė su vyru planuoja grįžti į kalnus, nes būdami Slovakijoje prisirinko informacijos, kaip keliauti savarankiškai.

„Ten viskas taip paprasta – trasos sužymėtos, o vieta nakvynei, kad ir, pavyzdžiui, patalpoje, esančioje 2600 metrų aukštyje, kainuoja pigiau nei Lietuvoje – 46 litus. Maistu pasirūpina vadinamieji šurfai, 70 kilogramų sveriančias kuprines su produktais užnešantys į kalnus“, – vardijo žurnalistė ir atsiduso, kad jei dėl darbų grafiko pasikeitimų suplanuoti kelionės nepavyks, teks leistis į kokią ramią pažintinę kelionę.

www.lt24.lt