Su J.Oleku viršukalnę šturmavo žmona Aurelija ir dar šeši lietuviai. „Tikrai įkopėme, – tikino ministras. – Galiu parodyti nuotrauką su vaizdais nuo Monblano viršaus.”
Anot J.Oleko, kopti nebuvo lengva: į uolas teko kepurnėtis prie batų prisitvirtinus „kates” ir susirišus virvėmis su bendrakeleiviais, o viršuje ištverti žvarbų pustymą. „Kas sumanys kopti pirmą kartą, galiu patarti tris dalykus. Pirmiausia reikia patyrusių vedlių, po to – dvasinio nusiteikimo, kad tikrai to nori, be to, fiziškai turi būti neišglebęs”, – pažėrė pamokymų iš patirties ministras.
Kepurnėjosi naktį
Aštuonių lietuvių kompanija dviem automobiliais kirto Europą. Apsistojo Prancūzijoje, Šamoni kurorte, kur įsikūręs slidinėjimo centras. Mat Olekų šeima Alpėse jau yra slidinėjusi.
Iš Šamoni slėnio keliauninkai keltuvu pasikėlė į 2300 metrų aukštį. Iš ten į Monblano viršukalnę, siekiančią 4808 metrus, pėstute kopė tris dienas. Iš pradžių ėjo kalnų takais, paskui prasidėjo uolos. Trečią dieną, kai turėjo pasiekti viršukalnę, kėlėsi 2 valandą nakties. Nakvynės vietoje paliko visą amuniciją, miegmaišius, maisto atsargas. Pasiėmė tik lengvas kuprines su būtiniausiais daiktais. „Įkopus apima nepaprastas jausmas, – sakė J.Olekas. – Papėdėje žiūri į Monblaną, atrodo – niekada neįveiksi. O viršuje suvoki, jog vis dėlto tai padarei.”
Kalnų aukštis - ne naujiena
Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovui Algirdui Sysui bendrapartiečio socdemo J.Oleko pasiektas aukštis neatrodo kažkas nepaprasta. Vaikščiojimas po kalnus jam – praeities etapas. „Prieš maždaug dvidešimt penkerius metus esu buvęs Altajuje, Tian Šanyje, Urale, – dienraščiui „L.T.“ pasakojo A.Sysas. – Į viršukalnes nekopiau, bet 4000 metrų aukštį pasiekęs esu.”
Mat jaunystėje A.Sysas plaukiodavo kalnų upėmis. Ne sykį išlipę į krantą turistai klaidžiodavo ir kalnų takais. Dabar jis dalyvauja tik orientacininkų varžybose. „Pernai jos vyko Šveicarijoje, reikėjo bėgti kalnuose per ledo plynaukštę. Tačiau Seime užsitęsė sesija, todėl nebenuvažiavau”, – apgailestavo praleidęs progą pabėgioti po kalnų ledynus seimūnas.
Kopė komandiruotėje
„Valstietis” Skirmantas Pabedinskas iki šiol mena pernykštę išvyką į Tian Šanio kalnus. Tiesa, ji buvo ne tokia ekstremali kaip J.Oleko. Tuomet S.Pabedinskas su liberalcentristu Arminu Lydeka iš Seimo buvo komandiruoti į Kirgiziją stebėti rinkimų. Išvakarėse beveik visa diena buvo laisva, tik reikėjo per kalnus nuvykti į rinkimų apygardą.
„Maždaug 2000 metrų aukštyje paprašėme vairuotojo sustoti. Arminas nuėjo į tą pusę, kur matėsi žaluma, o aš – kur akmenys ir uolos. Kopiau visiškai vienas. Sukaitau, pakeliui išmėčiau drabužius, paskui grįždamas susirinkau. Tada supratau, ką žmonės vadina kalnų trauka”, – dalijosi įspūdžiais seimūnas.
www.lt24.lt