Būkime budrūs – juk tai mūsų atostogos!

Taigi keliaujame. Ne kaip gyvūnai, ilgai besiformavusiais ir tiksliai nubrėžtais migracijų maršrutais. Ten, kur mums įdomu. Tikrai ne vien dėl maisto,nors jau yra kelionių išimtinai gurmanams. Ką daro Pakruojo rajone Titonių kaime tvarte perinti blezdinga? Per Alpes, per Sacharą dumia į Afriką, kur visada apstu vabzdžių. O pavasarį grįžta į tą patį tvartą ir nuostabiai džiugia giesmele virpina ir gana kietas širdis. Tačiau mažiausiai trečdalis jų žūva kelionėje, neįveikusios tų ekstremalių sąlygų, už kurias kai kurie žmonės kloja nemažus pinigus.

Štai jau ir trečias mūsų skirtumas nuo gyvūnų. Tik procentiškai mes gerokai atsiliekame – mūsų žūva kur kas mažiau. Nebūtinai tik kelionėse, visur. Štai kvapą gniaužiančios „Formulės-1“ lenktynės, automobiliai liepsnodami skrieja oru. Jos vairuotojui, aišku, nėra šansų. Ir net keista, kai matai jį išlipant iš tos degančios krūvos sveikut sveikutėlį.

Bet keliaujantiems protingiesiems vis tiek praverčia patarimai. Nepriklausomai nuo to, ar jūs tik užvakar apsikrėtėte kelionių virusu, ar sergate ir negaluojate juo nuo ankstyvos jaunystės.

Tarkime, nutarėte pirkti kelionę. Tegu ir palyginti paprastą – ilsėtis paplūdimyje ar prie baseino. Ar užsakyti ją kuo anksčiau, ar laukti? Vakarų patirtis rodo štai ką. Visos firmos nori, kad jūs užsakytumėte (ir užmokėtumėte) kelionę kuo anksčiau. Visi gąsdina, kad vėliau kainos gali pakilti, garantijos nėra ir t. t. Jūsų pinigai sąskaitose bus ilgiau. Eis procentai, tegu nedaug, bet eis.

Didelės kelionių agentūros godžiai rezervuodavo daug vietų viešbučiuose ir lėktuvuose iš anksto. Ir kai turistų neužtekdavo, mesdavo likučius į rinką kaip liūdnai pagarsėjusius „paskutinės minutės“ pasiūlymus. Daug keliaujančios publikos susimąstė – gal reikia laukti? Ypač jeigu neturite labai jau konkretaus kampelio, kur vietos visiems gali ir nebeužtekti. Juk išeis pigiau. Kodėl tie „paskutinės minutės“ pasiūlymai abejotini? Ogi todėl, kad kelionių agentūroms teko mokytis iš praeities ir elgtis taip, kad pasiūla ir paklausa labiau primintų tikrovę. Tad kainos labai dažnai mažai tesiskiria. Jeigu esate tvirtai apsisprendę, kur norite vykti, nelaukite tų paskutinių minučių.

Na, o viešbutis? Jeigu perkate kelionę – skrydis, nuvežimas į viešbutį, viešbutis, maitinimas, viešbutis tikrai svarbu. Išsiaiškinkite iš anksto, ar jis toli nuo kurorto centro. Jeigu norėsite valgyti ne viešbutyje, pašokinėti diskotekoje ar padainuoti karaokės bare, turėsite nemažai ploti už taksi. Brangiose šalyse tai tikrai kandžiosis. Valgyti ne viešbutyje – visada mažas nuotykis. Ta pati virtuvė atsibosta greitai, ypač atostogaujant. Tai vienas iš daugelio minusų, kai perkate kelionę „viskas įskaičiuota“. Nuo švediškų stalų ir abejotinos kokybės vietinių gėrimų išpampstama ir aptingstama, nieko daugiau.

Kai kurie viešbučiai ima brangiau už kambarius su vaizdu į jūrą. Priešingas jam vaizdas kataloguose dažniausiai vadinamas „vaizdu į sodą“. Čia reikia du kart pagalvoti ir geriau primokėti už vaizdą į jūrą. Daugelis viešbučių „sode“ sukrauna šiukšlių konteinerius ir kitus poilsiautojo akiai nemažiau „malonius“ dalykus.

Jeigu keliaujate su vaikais, taisyklės labai margos. Beveik biblinė tiesa – už vaiką iki dvejų metukų nereikės papildomai mokėti. Tas pats ir lėktuvuose. Jeigu vaikai vyresni, retai kada jie keliaus dykai lėktuvu ar gyvens viešbutyje. Čia viskas priklauso nuo išankstinio susitarimo užsakant kelionę. Už vaikus nuo 12 iki 16 metų dažnai reikia mokėti visą kainą. Esti išimčių. Sakysim, keliauja abu tėvai ir du vaikai. Tada galimybė gauti nuolaidų kur kas didesnė. Beje, jeigu keliaujate su vaikais, tuomet kelionę tikrai užsisakykite kuo anksčiau. Ir pasistenkite, kad tai būtų vadinamasis „šeimos kurortas“, kur jūsų atžalos nieko nedirgins, sutiks daug vienmečių ir nenuskęs baseine suaugusiems.

Vakaruose populiarėja atostogos, kurias patys susiplanuojate internetu. Tai nėra tiesiog viešbučių ar skrydžių rezervacijos ir atskiri mokėjimai kreditine kortele. Einate į kurį nors iš gerai žinomų tinklalapių (pavyzdžiui, „Expedia“ ar „Lastminute“) ir žingsnis po žingsnio jūsų atostogos pradeda materializuotis. Patogumas tas, kad galite vietoj kataloge siūlomų 7 naktų praleisti norimas devynias, vietoj 14 – dvylika. Ir labai dažnai galima rasti tikrai neblogų kainų, gerokai mažesnių nei agentūroje. O darote visa tai patogiu jums laiku namų aplinkoje, o ne bėginėdami po miestą.

Be to, kai internetu perkate kelionę iš vieno agento, net ir susidėliojus ją patiems, jūsų pinigai yra apsaugoti. Tuo atveju, jeigu oro linija, autobusų firma ar viešbutis jums nežinant iškeliaus praeitin, jūsų pinigai nežus. Jie bus grąžinti – pervesti atgal į jūsų kortelės sąskaitą. O jeigu perkate kelionės dalis atskirai – skrydį, automobilio nuomą, viešbutį – apsaugos netenkate. Šansai, kad tas atsitiks, menki. Bet tik pakalbėkite su nelaimėliais, kurie tą jau yra patyrę. Jie tikrai bus kitokios nuomonės.

Pagaliau Vakaruose dažnai vartojamas terminas „package holliday“ (pakuotė) jokiu būdu nereiškia, kad perkate tik vietą prie baseino. Tokio tipo atostogos reiškia, kad visi pagrindiniai kelionės elementai įskaičiuoti. Tai skrydis, viešbutis, transportas (gali būti nuomotas automobilis), maistas. Visa tai perkama kaip „pakuotė“. O toliau „optional extras“, dalykai, už kuriuos primokate agentūroje, internetu ar jau vietoje. Tokių „pakuočių“ pasiūlymai – nuo savaitgalio Prahoje ir ropštimosi į Kilimandžarą. Nuo banginių stebėjimo prie Kalifornijos krantų iki lašišas gaudančių lokių Aliaskoje. Taip jūs iš anksto pasirašote sau „nuosprendį“, ko norite ir ko tikitės iš kelionės organizatorių. Privalumų tokiose kelionėse daug. Net jeigu turite labai asmeniškų norų, neįeinančių į programą, galima rasti išeitį.

Tarkime, pagavo jus noras pažiūrėti baltųjų meškų Kanadoje. Nemažas (ir ne be reikalo) pussunkvežimis didžiausiais ratais leis jums pasigėrėti šiais didingais gyvūnais ir saugiai grąžins į viešbutį. Čerčilio miestas – baltųjų meškų stebėjimo sostinė. Bet po miestą klaidžioti nelabai patartina. Prie turistų pripratę galiūnai gali ramiai sliūkinti gatvėse. Ta pati problema kaip Afrikos nacionaliniuose parkuose. Ten, pavyzdžiui, didelės katės žmonių visai nebijo. Apie krokodilus nutylėsiu...

Na, tarkime, 8 dienų kelionė („pakuotė“) baigiasi. O jums norisi daugiau. Prifotografavus baltųjų meškų reikia pamatyti Niagaros krioklį, apstatytą iš visų pusių „McDonald’s“ restoranais. Arba kreipiatės į kelionės organizatorių, arba lendate į internetą. Ir planuojate patys. Skrydis atgal tikrai neturėtų būti problema. Dauguma agentūrų mielai suteiks galimybę grįžti kitu užsakytu reisu – po savaitės ar dviejų, pagal jūsų pageidavimą. Praktiškai žiūrint, „pakuotės“ ir individualiai suplanuotos kelionės derinimas – tikrai neblogas sprendimas.

Bet dar kartą pabrėžiu – pirkdami „pakuotę“ jūs apsaugoti 1992 metų ES įstatymu. Jeigu kas ne taip, pinigus jums grąžins. O sava iniciatyva organizuota kelionė gali kartu su pinigais išnykti už horizonto, kai kokia rimta oro linija bankrutuos. Tik pažiūrėkit į Brazilijos milžiną „Varig“ – sprogo kaip muilo burbulas. Prieštarausiu sau, bet ir po tokių gąsdinimų sakau – tikimybė, kad taip įvyks, lygi tai, kad sausio mėnesį jūsų sode sužydės chrizantemos.

Jeigu perkate „pakuotę“, ją pardavusi agentūra atsako už visas jūsų problemas. Bet nereikia pamiršti ir jūsų įsipareigojimų. Jeigu keičiasi bet kokie planai, jeigu keičiasi vienas iš keliautojų, informuoti apie tai reikia iš karto. Ir dar – skundai. Jeigu kas ne taip, skųstis reikia tiesiai vietoje agentūros atstovui. Jeigu nukelsite tą iki grįžimo namo, į skundą gali nebekreipti dėmesio. Bet kokios pretenzijos, kurių vietoje išspręsti nepavyksta (trijų žvaigždžių viešbutis vietoj penkių, neveikiantis fenas vietoj oro kondicionieriaus), turi būti pateiktos raštu. Aišku, jeigu norite aukštai pakėlę galvą būti morališkai ir materialiai atlyginti.

Daugelis kelionių agentūrų, kai iškyla problema, meistriškai iščiaudo „ne nuo jų priklausančias aplinkybes“. Čia ir karai, ir sukilimai, ir oro uosto uždarymas dėl streiko, ir uraganai, ir minicunamiai, ir „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“ pralaimėjimas Eurolygoje. Visais tais atvejais absoliučioje daugumoje šalių bus pasistengta nieko jums nekompensuoti. Išskyrus nebent JAV, einančias gana slidžiu teisiniu šlaitu, kur už kam nors nepatikusį jūsų šunį (pavyzdžiui, sulojo) asmuo prisiteis milijono dolerių moralinę kompensaciją.

O žvilgtelėkite, kur nuvažiavo Anglija. Štai šeima (4 žmonės) perka atostogas. Suprantama, kad lėktuve visi nori sėdėti kartu. Didžiosios agentūros, kažkam pakuždėjus, kaip šunys užuodė kaulą. Dabar užsakant vietas lėktuve už teisę sėdėti kartu reikia mokėti. Tiesiog kaip Kolberas Liudviko XIV laikais, pakeitęs šveicarų bataliono sagas iš sidabrinių į geležines ir taip sutaupęs iždui 30 000 livrų (litais išversti sunkoka). Tad jeigu esate suaugęs, už teisę sėdėti su bendrakeleiviu mokate nuo 50 iki 80 Lt. Priklauso nuo skrydžio ilgio. O šit vaikutis susimoka tik 25 Lt. Iš tiesų skandalinga situacija. Kada čia mes sukrusime?

Jeigu renkatės „pakuotę“ kur nors į Turkiją ar Graikiją, gana svarbu, kad jūsų agentūros atstovas ten būtų. Ir kad jis (ji) būtų geras, galintis padėti, o svarbiausia – pasiekiamas. Jūs neretai galite gauti telefono numerį, kuris arba amžinai užimtas, arba visai neatsako. O kiūtant paplūdimyje dvi savaites tikrai užsinorės automobilį išsinuomoti kokioms dviems dienoms ir nudumti į kalnus. Ar laivu paplaukioti, ar apžiūrėti romėnų griuvėsius. Visa tai organizuoja atstovai vietoje. Tai saugiausias būdas, nes agentūra atsakinga už paslaugos kokybę. Be abejo, gatvėje siuvantys ir laisvai rusiškai kalbantys turkai siūlys pigesnių kelionių – rinkitės patys, kas jums svarbiau.

Tad būtinai sužinokite iš anksto, kokia ten situacija vietoje su jūsų pasirinktos kelionių agentūros atstovais.

Dažnai ekskursijas galima užsisakyti iš anksto. Galima pakeliauti virtualiai po siūlomas vietas, namie pagalvoti, kuri ar kurios labiausiai domina. Universali taisyklė – iš anksto užsakyta ekskursija kainuos brangiau. Jeigu yra pasirinkimas, pirkite vietoje. Išskyrus gal naktinį kivių stebėjimą Naujojoje Zelandijoje. Čia nepasiderėsi, užsakyti reikia maždaug prieš metus. Galimybė, kad paslaptingasis kivis ateis ir pakrapštys jūsų striukės sagas – 98%.

Europa jau seka paskui Ameriką, kur kokios firmos telefono ragelyje išgirsti žmogaus balsą galimybė tokia pat, kaip permirkti lietuje pačiame Sacharos centre. Štai garsi ir labai didelė „Thompson Holidays“ kai kur atsisakė atstovų. Ispanijoje jums gali duoti telefoną (24 valandos per parą) ir koks nors metalinis kompiuterinis balsas kažką suvapės. Arba sujungs su atstovu Indijoje (pigesnė darbo jėga) ir iš jo kalbos suprasite tiek, kiek iš gerai girto tikro žemaičio.

Draudimas – neatsiejama jūsų kelionės dalis. Ne sveikatos draudimas, o būtent kelionės. Lietuvos draudikų rinka pagaliau įsikirto, kad yra tokia pelną nešanti rūšis. Kuo gi jis ypatingas? Čia, be sveikatos draudimo, kuris automatiškai įeina į kelionės draudimą, yra ir daug kitų ir dažnai svarbių punktų. Reiso užlaikymas, jūsų vėlavimas, bagažo praradimas, juridinės išlaidos, jeigu ką negero su jumis (o kartais ir jūs) iškrėtė. Labiau specializuoti draudimo polisai draudžia nuo vagystės (nedidele suma), lėktuvo ar kitokių bilietų praradimo.

Sveikatos draudimo suma keliaujant ES ne taip svarbi. Bet jeigu jums parūpo pabuvoti JAV, labai kruopščiai pažiūrėkite į didžiausią nurodytą medicininių išlaidų draudimo sumą. Ji turi būti mažiausiai milijonas (čia nejuokauju) dolerių. Svarbu ir kokio pobūdžio jūsų kelionė. Jeigu laipiojate kalnais, reikalingas papildomas draudimas. Jeigu nusitrenksite į labai atokias vietas – būtina sąlyga yra medicininė evakuacija, dažniausiai sraigtasparniu. Bet čia daugiau kalbėjome apie „paketus“ paplūdimiuose ar prie baseinų ir ši sąlyga nėra labai svarbi. Juk keliaudami po ES jūs, be abejo, turite europinio draudimo kortelę. Tad niekas jums lengvai mirti neleis. Nebent Olandijoje, kur jau priimtas karštai aptarinėtas eutanazijos įstatymas.

Dar kartą – draudimo polisą reikia labai kruopščiai perskaityti. Juk parduodantys juos žmonės kažkuo panašūs į saulėgrąžų pardavėjus Halės turguje. Ar kaip mano seneliui, šviesios atminties Juozui Paukšteliui atsitiko Kėdainių turguje tarpukaryje. Paklausė žydo prekiautojo, kokia spalva žydės tulpės, kurių svogūnėlius jis pardavinėjo. „Oi, ponas, kaip norėsi, taip žydės!“ – argi ne chrestomatinis atsakymas?

Draudimo polisais prekiaujančių tikslas tas pats. Jie pasakys viską, ko jūs norėsite, kas jums patiks. Visai ne kaip „Maxima“ kasininkės, kurioms nė motais, ar jūs perkate kramtomosios gumos, ar visą vežimą prekių už 500 Lt. Ir skaityti polise reikia tai, kas parašyta pačiomis smulkiausiomis raidėmis. Ten dažniausiai ir pakasamas šuo. Tad tikrinkite, tikrinkite, tikrinkite.

Patikėkite, ne mano užduotis juodinti kelionių agentūras. Tarp jų daug sunkiai ir nuoširdžiai dirbančių mūsų labui ir malonumui. Bet būtina žinoti ir įvairius triukus, kuriuos jos naudoja. Ir rinktis. O rinktis tikrai yra iš ko. Tad būkime budrūs – juk tai mūsų atostogos.