Džiovintos žuvies ir mėsos dvokas tvyro ore, o vėjas, šnarendamas plastikinius maišelius, pučia siauromis gatvelėmis, virš kurių matosi Pasaulio paveldo objektas – Derbento tvirtovė. Vos už kelių žingsnių saulės nugairintą paplūdimį skalauja švelnios Kaspijos jūros bangos.
Jei prieš pusantro tūkstančio metų Šilko kelio, jungiančio Europą su Azija, pusiaukelėje pastatyta tvirtovė dabar stovėtų bet kurioje kitoje valstybėje, negalėtų atsiginti turistų.
Tačiau Rusijoje, šiaurės Kaukaze, įsikūrusį miestą vagoja socialiniai ir ekonominiai randai, kuriuos paliko jau dešimtmetį įvairių nacionalinių separatistų ir Islamo ekstremsitų rengiami žiaurūs išpuoliai prieš Maskvą.
Gatvėmis žingsniuoja tik vieniša rankomis susikibusių rusų vasarotojų porelė – jų draugai išsižiojo, išgirdę, kad jie ruošiasi keliauti į Rusijos pietiniame pasienyje įsikūrusią musulmonišką Dagestano respubliką.
„Jie mus bandė atkalbėti, - prisipažįsta 23 metų maskvietė Natalija Potockaja. – Sakė, kad ten nesaugu, o mes išprotėję“.
Į vakarus nuo Dagestano plyti Čečėnija, nuo 1994 metų išdraskyta dviejų karų ir skleidžianti smurto bangas į kaimyninius regionus.
2002 metais Dagestane teroristai pagrobė pagalbos organizacijos darbuotoją iš Olandijos. Pagrobėjai jį paleido tik po pusantrų metų, gavę milijono eurų išpirką. Nuolat pranešama ir apie kitus pavienius smurto atvejus. Šiemet birželį sprogus bombai žuvo du mokyklos kieme besimankštinę policininkai.
Kai kurie analitikai mano, jog Dagestanas pamažu tampa islamistų kovotojų lizdu, iš kur, išsikvėpus kovoms Čečėnijoje, jie galės sukelti naują sprogdinimų ir grobimų bangą.
Tačiau Derbento žmonės, kurių mieste gyvena apie 100 000, labiausiai skundžiasi galimybių stygiumi.
„Problema ta, kad papraščiausiai nėra darbo vietų, jaunimas neturi kuo užsiimti, - sako kirpėjas, ankštoje patalpoje skusdamas kliento barzdą. – Derbentas matė ir geresnių dienų“.
Ramiame pagrindinės Derbento mečetės kiemelyje sėdintis 52 metų veterinaras Alimas Akperovas skundžiasi, kad jo vaikams geriausia išvažiuoti iš miesto.
„Visi institutai ir gamyklos užsidarė, o nusikalstamumas ir narkomanija auga“, - sako jis.
Miesto gatvės prišiukšlintos panaudotų švirkštų, degtinės butelių ir cigarečių nuorūkų, o paplūdimiuose vietoj turistų būriuojasi nevalyvi žvejai.
Kaspijos Vartai
Derbentas įsikūręs siaurame lygumos lopinėlyje tarp stačių Kaukazo kalnų ir Kaspijos jūros. Tai vienintelė perėja, kuria galėjo pražygiuoti Šilko keliu keliaujantys pirkliai ir jų kupranugarių karavanai.
Prieš tūkstantį metų mažų prekybinių miestelių nužymėtas Šilko kelias jungė Europą su Azija ir buvo pagrindinė civilizuotojo pasaulio arterija, kuria pirkliai gabendavo prabangos ir maisto prekes, liežuvautojai skleisdavo istorijas, o akademikai – žinias.
Kad galėtų kontroliuoti prekybą, Derbento valdovai perėjoje pastatė 40 kilometrų ilgio sieną ir 30 gynybinių bokštų. Derbento tvirtovės įgula saugojo Kaspijos Vartus – vieninteles duris sienoje.
Rusijos pareigūnai pripažįsta, kad gilus skurdas tokiose vietose kaip Dagestanas sukuria palankią terpę ekstremizmui plisti. Jie respublikai jau yra skyrę milijonus rublių dotacijų, tačiau didelė dalis pinigų nusėdo korumpuotų pareigūnų kišenėse.
Už kelių šimtų kilometrų nuo Derbento įsikūrusi Dagestano respublikos sostinė Machačkala.
Miesto centre milžiniška, sovietinę erą menanti, gamykla net ir darbo savaitės viduryje stūkso bergždžia, o jauni suaugę žmonės klaidžioja miesto gatvėmis arba voliojasi purvinuose paplūdimiuose.
Gyvenamajame rajone miesto pakraštyje 52 metų Ana Kamilova nešasi krepšelį vynuogių. Ji pasakoja, kad prieš Sovietų Sąjungos žlugimą gamykloje gaudavo padorią algą. Dabar šluodama gatves užsidirba 1000 rublių (98 Lt) per mėnesį, o vynuoges planuoja parduoti turguje ir prie algos prisidurti kelis papildomus rublius.
„Visa šeima gyvena čia, tačiau jaunimas išvažiuoja, kad galėtų susikurti geresnį gyvenimą“, - kalba gyventoja šalies, kurioje moters pagrobimas vis dar nėra laikomas nusikaltimu.
Už Anos nugaros matyti kulkos pramuštas buto antrame aukšte langas – prisiminimas apie prieš beveik dvejus metus tarp federalinių būrių ir sukilėlių vykusį susišaudymą.