Žiurkių keliais - pro požemių gėles (video, nuotraukos)

Lukas Pileckas
Kilometrų kilometrai tunelių po Vilniaus senamiečiu. XIX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje iškasta miesto kanalizacijos bei nuotekų sistema per karus naudojosi partizanai, iš geto per nacių reidus bėgo žydai.
Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
Paslaptingas vedlys
Įvairiausio aukščio ir pločio plytomis išmūryta miesto nutekamoji sistema šiandien beveik nebenaudojama. Ja domisi tik nedidelė žmonių grupė, kurie neatsispiria sklandančių legendų apie Vilniaus požemius žavesiui.
Vienas jų, norėjęs likti nežinomas, lrytui.lt atskleidė nedidelę dalį po sostinės senamiesčiu vingiuojančių kolektorių.
Požeminė kelionė prasidėjo antradienio vakarą Vokiečių gatvėje. Įėjimas į požemius liks paslaptimi – tokia vedlio sąlyga.
Kolektoriai pasitiko drėgme ir slidžiu grindiniu bei sienomis. Eiti teko pasilenkus, o spėti su filmavimo kamera paskui sparčiai žingsniuojantį vedlį - nelengva.
Šimtmetį tekantis vanduo taip išgraužė plytomis grįstų tunelių dugną, kad vietomis duobėse strigo kojos. Greitai sušlampame iki kelių: požemiuose išlikti sausam – neįmanoma.
Paklydus – tik pirmyn
Aukštesni tuneliai keitė žemesnius, kirtosi ir vingiavo praėjimai. Teko lįsti pro senas plytų sienas sujungusius vamzdžius, čiuožti nuolaidžiais perėjimais iš aukštesnių koridorių į žemesnius.
Galiausiai vedlys stabtelėjo ir prasitarė, kad paklydome - atėjome į jam nežinomus tunelius.
Išlipti ir apsidairyti, kur esame, nepavyko: šulinių dangčiai - užrūdiję ir sunkūs. Atgal grįžti negalima. Jaučiau, kad vien toks pasiūlymas susilauktų nemalonaus vedlio nustebimo.
Kelionę tuneliais tolyn lydėjo netikėtai užkluptų žiurkių slėpynės, požeminės gėlės, ant lubų augantys grybai bei kartu su miesto nuotėkomis į kolektorius patekęs šlamštas: puodai, replės, nuorūkos, vairuotojo pažymėjimas.
Šlapia kelionė požemiais pasibaigė šviesa tunelio gale – Nerimi ties Mindaugo tiltu.
Ekskursijų nerengia
Vilniaus kolektoriai kol kas uždari. Oficialiai ten smalsuoliams patekti beveik neįmanoma. Tai lrytui.lt patvirtino archeologas Kęstutis Katalynas.
“Bandžiau susitarti su kolektorius prižiūrinčiais “Vilniaus vandenimis”. Norėjau vesti į požemius ekskursijas, bet leidimo negavau. Aiškino, kad neva reikia dviejų palydovų su dujokaukėmis, nes kolektoriuose kaupiasi metanas. Manau, kad ten tokių dujų nėra. Tačiau patekti vidun leidimo nedavė”, - pasakojo archeologas.
Inžineriniu paminklu laikomi Vilniaus senamiestį apraizgę kolektoriai – specialiai nesaugomi.
“Tai vertingas paveldas, tačiau net neįtrauktas į registrą. Gaila, kad kol kas jis uždaras visuomenei”, - atsiduso K.Katalynas.
Seniausi žinomi sostinės kolektoriai XVII a. buvo įrengti po Arkikatedra, kiti pastatyti XIX a. pabaigoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.