Videonaujienose žiūrėkite reportažą.
Žaidimų aikštelė
Viena didžiausių aptvarinio tipo pilių pasitinka griūvančiomis sienomis ir užtvertu įėjimu. Viduje – tik kiemas su apgriautu mediniu nameliu.
Norint žvilgtelėti į vidų, tenka lipti per tvorą. Viduje – lygus kiemas, kampe apgriuvęs bokštas. Jokių iškabų su informacija ar kitokių paaiškinimų, kas čia per statinys.
“Prieš gerus šešetą ar septynetą metų padėjau atstatyti pilį. Tačiau vėliau niekas jos neprižiūrėjo. Viskas griūna. Viduje anksčiau stovėjo medinis namelis, jo net durys buvo užrakintos. Tačiau dabar viskas išvogta, tik sienos beliko. Čia tik vaikai žaidžia”, - lrytas.lt lenkų ir rusų kalbų maišalyne pasakojo šalia pilies su draugais girtavęs pusamžis Vladimiras.
Nori nenori, tenka pripažinti – Medininkų pilis tėra vietinių vaikų žaidimų aikštelė, o ne turistams skirtas objektas.
Kur tas prakeiktas Aukštasis?
Iš Medininkų leidžiamės ieškoti aukščiausiojo Lietuvos kalno “Aukštojo”. Jis prieš porą metų šį titulą atėmė iš dabar antrojo pagal aukštį Juozapinės kalno.
Tačiau pasiekti tikslą nelengva. Jei ne minėto Vladimiro rusiškai lenkiškas paaiškinimas, nebūtume žinoję net į kurią pusę važiuoti. Nors nuo pilies iki Juozapinės kalno – pora kilometrų. Šiuos turistinius objektus siejančių ženklų nerasi su jokiu žiburiu.
Juozapinės kalną puošia akmuo su užrašu “Polska gora” bei kur kas kuklesnė lentelė su kalno pavadinimu. Aplink šiukšlės.
Nors “Aukštasis” turėtų būti kažkur šalia, surasti nepavyksta. Vėl - jokių ženklų.
Maldos už tvoros
Nesėkmingą kalno paiešką iškeičiame į pažintį su neįprasta Lietuvai parapija – Norviliškėmis.
Vos per šimtą metrų nuo valstybinės sienos su Baltarusija, šalia Norviliškių pilies esanti medinė bažnyčia – ypatinga. Ne tiek architektūra, kiek sekmadieniais atviromis durimis. Ne todėl, kad ten netelpa tikintieji. Todėl, kad įstojus į Europos Sąjungą, anksčiau nelegaliai per sieną į bažnyčią ėję tikintieji, dabar mišių klauso kitąpus tvoros.
Maisto atsargos – dviem savaitėms
Kita stotelė Kalviai. Tiksliau, šalia jų esantis iškyšulys į Baltarusiją, pasieniečių vadinamas “apendicitu”. Tai – siauriausias Lietuvos plotas, įsibraunantis į kaimyninę valstybę.
Kelių šimtų metrų pločio ir panašaus ilgio išsikišime verda gyvenimas. Vietiniai Kalvių gyventojai kasa bulves. Tačiau pamatę netikėtus svečius – meta darbus ir ima dalintis savo vargais.
Iš pradžių nedrąsiam pokalbiui įsibėgėti padeda keletas dovanotų cigarečių. Kalviuose nėra parduotuvės, o prekes vežiojantis mikroautobusas paskutinį kartą užsukęs buvo prieš porą savaičių.
Pačiame pakraštyje gyvenančių žmonių maisto atsargos baigia išsekti. Šaldytuvuose laikomos duonos atsargos – supelijo.
Kaime jaunimo nebėra. Senstelėję gyventojai atitrūkti nuo kasdienių darbų ir autobusu išsiruošti į Varėnoje esančią parduotuvę negali.
“Anksčiau dar suvaikščiodavome į Baltarusiją. Tačiau jau porą metų, kaip užtverta tvora, todėl nebeiname. Čia sunku, bet gyvename, gerai, kad bulvių derlius neblogas”, - pusiau rusiškai, pusiau baltarusiškai lrytui.lt pasakojo prie pat sienos bulves kasusi Nataša.
Aplink Lietuvą su “Honda”
Į kelionę aplink Lietuvą su naujuoju “Honda CR-V” išsiruošusios lrytas.lt komandos artimiausiu metu laukia pažintis su Dzūkijos miškuose gyvenančiu juodosios keramikos meistru, kuriam patinka jo mokytojo vaiduoklis bei Čepkelių raisto klampynės.