Lrytas.lt videorubrikoje galite žiūrėti reportažą.
Juodosios keramikos meistras pastaruoju metu liūdi jo sodyboje-dirbtuvėse buvusio vaiduoklio. Jį, menininko manymu, išvarė jo žmona, trijų kunigų pagalba.
„Tas vaiduoklis nieko blogo nedarydavo. Kartais trinkteldavo durimis ar išjungdavo šviesą. Tikrai nebuvo piktybinis. Greičiausia – tai mano mokytojo vėlė, kuriam anksčiau priklausė ši sodyba. Be reikalo žmona jį išvarė“, - apgailestavo P.Pretkelis.
Vaiduoklis nėra vienintelė menininko namų įdomybė. Pusamžis vyras iki šiol negali išsiaiškinti, kodėl pusmetį jo šulinio vanduo buvo šiltas, o paskui atvėso.
Miegame klėtyje. Pavargusių miestietiškų protų naktinio miško garsai nedrumsčia.
Ryte leidžiamės į Čepkelių raistą. Surasti jį – vieni niekai. Kelią parodo ženklai.
Vieną didžiausių šalies aukštapelkių tapo rudens akvarelė. Prie rausvo ir geltono atspalvių vis labiau priprantantis rezervatas – ramesnis nei vasarą. Prasidėjus lietums visai nurims – mokiniai beveik nebevažiuos į čia rengiamas ekskursijas.
Tačiau ir iki tol didžiausias legendinio raisto priešas – ne triukšmingos ekskursijos. Milžinišką teritoriją rudeniop užplūsta uogautojai bei grybautojai. Miško gėrybių rinkėjai žalos gamtai daug nepadarytų, tačiau jie nesidrovėdami šiukšlina. Saulėtą dieną dairantis iš apžvalgos bokšto matosi, kad visa aukštapelkė blizga. Spindi palikti šiukšlynai.
Skaudžios istorijos griozdai
Iš Čepkelių pasieniu leidžiamės į Lazdijus. 1940 metais Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvos Respubliką. jos teritorijoje, palei tuometinę Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sieną buvo pradėtas statyti Molotovo fortifikacinės linijos tęsinys.
Videonaujienose žiūrėkite reportažą apie bunkerius.
Šiandien bunkerių likučiai išsimėtę po visą pietinę ir vakarinę Lietuvą. Lazdijų rajonas su skaudžią istoriją primenančiais griuvėsiais – pakeliui.
Kur tiksliai yra buvę sovietų įtvirtinimai – nežinome. Tenka klausti turizmo informacijos centre ir išgirsti suglumusios darbuotojos atsakymą: „Bet jie į turizmo objektų sąrašą neįtraukti“.
Galiausiai gauname žemėlapio kopiją ir išsamius paaiškinimus. Tačiau bunkerius pastebime atsitiktinai. Iš kalvos kyšančius apkerpėjusius betono tvarinius lengva pražiopsoti. „Honda“ apžėlusiu keliu nesunkiai įropoja į reikiamą kalvą ir mes vietoje.
Šiandien bunkeriai nesaugo nieko ir niekam negrasina. Atvirkščiai. Sviedinių sprogimus turėjusios atlaikyti betoninės, geležinkelio bėgiais sutvirtintos sienos – papuoštos paaugliškos meilės užrašais.
Lietuvoje buvo statomi keturi įtvirtinti rajonai: Telšių, Šiaulių, Kauno ir Alytaus. Kiekvieną jų sudarė nuo penkių iki dešimties gynybos mazgų. Kiekviename gynybos mazge buvo planuojama dislokuoti po atskirą kulkosvaidžių ar artilerijos batalioną.
Iš viso buvo pastatytas 101 kazematas, bet iki karo pradžios nei vienas jų taip ir nebuvo užbaigtas. Nevykusiai suprojektuota ir laiku nepabaigta Molotovo linija nesustabdė Vokietijos puolimo. Keli pasipriešinę kazematai buvo greitai sunaikinti.
„Gimtadienį švenčiau...“
Pakeliui į Vištytį sutinkame viduriu kelio sunkiai žingsniuojantį suvalkietį. Nelygioje kovoje su alkoholiu vidurdienį beveik kritęs vyras. Girtavimų nuo pačio ryto priežastis – mistinio draugo gimtadienis. Daugiau paaiškinti apkvaitęs vyras nesugeba, tik nuramina – į pakelės griovį nenuvirs – jau nekartą čia girtas ėjo.
Vištytis rudenišką trečiadienį – ramus. Klega iš mokyklos grįžtantys vaikai, į parduotuvę nuburzgia senas dyzelinis „Golf“. Šurmuliuojančių poilsiautojų – nė kvapo. Tik retkarčiais sudejuoja vėjo stipriau truktelėti kelio ženklai.
Kelionė laiku
„Taip jau atsitiko, kad techninis paveldas yra toks, koks yra. Buvome Sovietų Sąjungos dalis, todėl didžioji klubo technikos dalis ir yra tarybinė“, - lrytui.lt atviravo Vilkaviškio Senų vežimų klubo pirmininkas Renaldas-Darius Dulinskas.
Videonaujienose žiūrėkite reportažą.
Senoje fermoje kaupiantis seną techniką klubas šiuo metu vienija 19 narių. Klubo kolekcijoje - apie 150 senų automobilių, kurių didžioji dalis yra tarybinė technika. Taip pat - apie 80 senų motociklų.
Po atviru dangumi ir pašiūrėse surikiuoti seni automobiliai bei motociklai lankytojams į veidus pūsteli pelėsių kvapo. Rūdys, apkerpėjusios sėdynės ir storas dulkių sluoksnis žymi grupelės entuziastų kartais beviltiškas pastangas išsaugoti techninį paveldą.
„Turime ir labai retų eksponatų. Tačiau mūsų tikslas nėra viską restauruoti. Tai neįmanoma nei fiziškai, nei finansiškai. Tiesiog bandome viską kuo ilgiau išsaugoti ateities kartoms“ – vaikščiodamas tarp apdulkėjusių automobilių tvirtino R.Dublinskas.
Klubo kolekcijoje tokie reti eksponatai, kaip karinė „Palutarka“, tarpukario traktorius ar „Moskvič“ pradininkas „Opel Cadet“.
„Jūs ne pirmieji, kurie užsukate apžiūrėti mūsų kolekcijos. Svečių sulaukiame bent kartą ar du per mėnesį“, - prieš atsisveikindamas ir palinkėdamas gero kelio pasakojo klubo pirmininkas.
„Šis kelias – prakeiktas...“
Leidžiamės Panemunės link. Tačiau viename kaimų kelią užtveria apvirtęs sunkiasvoris vilkikas. Jo vairuotojas ir keleivė – sveiki – gyvybes išgelbėjo saugos diržai.
Aplink vaikščiojantys žmonės gūžčioja pečiais – avarijos priežastis neaiški. Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad kalta sprogusi priekabos padanga.
Tačiau šią priežastį emocingai paneigia senstelėjęs vietinis vyras: „Čia prakeikta vieta. Gal trisdešimt avarijų jau buvo. Visos – be jokios priežasties. Saugokitės, nes ši vieta – prakeikta“.
Belieka leistis į kelią. Surandame molėtą ir duobėtą apvažiavimą. Tolstant nuo avarijos vietos spustelėti akceleratoriaus nesinori, nors laikas spaudžia – laukia senoji siena su Vokietija. Tikimės, kad Panemunės veidas pasitiks nuostabiu peizažu ir prie rudens spalvų derančiomis pilimis.
Galia ir elegancija
Lrytas.lt ekipažas į kelionę leidosi su naujuoju „Honda CR-V‘ automobiliu. 2,2 litro darbinio tūrio varikliu varomas automobilis kol kas be jokių keblumų įveikia visas kelyje ir bekelėje pasitaikančias kliūtis.