Kelionė aplink Lietuvą: Raudonų plytų kelias. Aukso kelias (III) (nuotraukos, video)

Lukas Pileckas
Pasiekę Šakius sukame Panemune aukštyn. Ties Jurbarku Nemuno nepervažiuosime. Vingiuotu keliu pro Zapyškį su viena seniausių Lietuvos bažnyčių riedame Kriūkų link.
Videonaujienose galite žiūrėti reportažą.
Iš šio kaimelio į kitą Nemuno pusę, Vilkiją, kursuojantis automobilių keltas – vienintelis toks Lietuvoje. Jis perkels mus į kitą upės pusę, kur galėsime pasigrožėti senuoju Lietuvos pasieniu ir kovų su kryžiuočiais, pasaulinių karų istoriniu palikimu bei vienu gražiausių šalies kelių.
Nuo Kauno – Šakių kelio iki kelto keletas kilometrų. Dalis kelio – žvyrkelis. Jei būtume nežinoję, ko ieškome, persikelti per Nemuną galimybę rastume tik už pusšimčio kilometrų – Jurbarke.
Ženklą, kad keltu galima persikelti pusiaukelėje tarp Jurbarko ir Kauno randame vos per keletą šimtų metrų nuo prieplaukos.
Daugmaž kas pusvalandį kursuojantį keltą randame besiruošiantį išplaukti. Pusamžis kapitonas Romas nepatikliai nužvelgia automobilį su estiškais numeriais, tačiau išgirdęs kalbant lietuviškai nusiramina.
Sumokame devynis litus už automobilį ir po litą už keleivį. Bilieto negauname. Interviu taip pat. Kapitonas tik dejuoja, kad prieš keletą metų kažkoks žurnalistas aprašė, kaip kelte valgoma neva subrakonieriauta žuvis.
Prieš septynerius metus pradėjęs plaukioti keltas – svarbi vietinių ir atsitiktinai jį suradusių keliautojų susisiekimo priemonė.
Per Nemuną pertiesto lyno prilaikomas ir katerio stumiamas keltas per keletą minučių įveikia didžiausią šalies upę. Atsisveikiname su upeiviais ir vėl leidžiamės į kelią.
Rudens aukso keliu
Vilkija – Pamarys. Šis kelias rudenį vertas raudonojo arba aukso vardo. Jis - neabejotinai vienas gražiausių Lietuvoje. Tiek dėl gamtos, tiek dėl istorijos.
Piliakalniai, dvarai, nuostabus, rudens nutapyta gamta žėrintis kraštovaizdis pasakoja šimtmečių istoriją ir leidžia pasigrožėti niekur kitur nematytais vaizdais.
Belvederio dvaras. Baltas, subtilus ir apgriuvęs. Išplėštas ir išvogtas. Tačiau neabejotinai vertas vizito.
Raudonės pilis. Joje įkurta mokykla. Tačiau turistams įdomiausias turėtų būti per antrąjį pasaulinį karą vokiečių susprogdintas bokštas, kuris vėliau buvo atstatytas. Iš jo atsiveria pasakiškas Nemuno slėnio vaizdas. Tik reikia suspėti iki ketvirtos valandos popiet. Mums – nepasisekė.
Vytėnai. Oficialiai – panemunės pilis. Apgriuvusi, apsupta nuostabių tvenkinių, tačiau iš lėto tvarkoma ir laukianti lankytojų.
Kontrabandininkų akropolis
Pro Jurbarką pravažiuojame stabtelėdami tik viename svarbiausių jo ekonominių centrų – kontrabandininkų akropolyje – garažuose. Čia Jono, Petro ir kitose alėjose pardavinėjama beveik viskas, ko gali prireikti.
Visos prekės – iš šalimais esančios Kaliningrado srities.
Du kilometrai ąžuolų
Už dešimties kilometrų nuo Jurbarko mišku važiuojančius keliautojus pasitinka mažas miestelis Smalininkai. Mažas, bet svarbus.
Smalininkai žymi Mažosios Lietuvos ir Lietuvos ribą. Čia ėjo knygnešių keliai. Čia prasideda raudoniausia raudonojo kelio dalis. Kuo toliau į pamarį, tuo daugiau vokiškos architektūros ir raudonų plytų namų.
Į šalia pagrindinio kelio rymančius Smalininkus verta užsukti bent dėl dviejų dalykų. Pirmasis – Justino Stonio senovinės technikos muziejus.
Triaukštį namą ir kiemą senoviniais padargais bei rakandais užgrūdusio keistuolio namuose galima sužinoti tradicinių amatų istorijas, trinktelėti senovinių automobilių dureles ar tiesiog pasiknaisioti sovietiniuose laikraščiuose ir dokumentuose.
Kiek jų čia? Šis klausimas neišvengiamai kyla važiuojant per Smalininkuose esančią ilgiausią Lietuvoje ąžuolų alėją. Atsakymas – du kilometrai.
Mirties kelias
Kelias iki Pamario gali būti ilgas ir trumpas. Tačiau tik ilgas, jei norite pamatyti bent didžiąją dalį to, ką galite ten atrasti. Jau vien vaizdas nuo Rambyno kalno į Nemuną ir kitąpus jo esančią Kalingrado sritį – vertas pusvalandžio, kurį jam sugaišite.
Tačiau keliautojus vietiniai gyventojai perspėja nežioplinėti vairuojant. Senas, medžiais apsodintas, gražus kelias nusinešė daugybę gyvybių. Šalia kelio augantys medžiai dažnai tampa neįveikiamomis kliūtimis neatidiems vairuotojams.
Galia ir elegancija
Į pustrečio tūkstančio kilometrų kelią lrytas.lt komanda leidžiasi su naujuoju „Honda CR-V“. Automobilis apginkluotas 2,2 litro darbinio tūrio dyzeliniu varikliu, kuris šimtui kilometrų sudegina pusseptinto litro kuro. „Honda“ variklis suderintas su šešių laipsnių transmisija.
„Honda CR-V“ yra vienas „Honda“ gamintojų numylėtinių. Daugelyje šalių CR-V yra populiariausia ir perkamiausia mašina iš visų „Honda“ modelių. Pažiūrėsime, ar liaupsės šiai mašinai pagrįstos – tokios kelionės metu nieko neapgausi.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.