„Oans, cvoa, gzuffa!“ – skamba Miunchene, o išvertus iš bavarų tarmės tai reiškia „Vienas, du, geriam!“
Praėjusį šeštadienį 12 valandą Miuncheno burmistras Christianas Ude, tradiciškai išmušdamas pirmosios alaus statinės volę, garsiai pareiškė: „Ocapft iz!“ („Atkimšta!“)
Tokiu šūkiu bavarai kasmet ragina porą savaičių atsipalaiduoti nuo kasdienybės: prasidėjo didžiausia pasaulyje alaus šventė „Oktoberfest“, kuri šįmet vyks jau 174-ąjį kartą.
Puikus uždarbis. Rankas trina ne tiktai Miuncheno valdžia, bet ir restoranų savininkai, vištų kepėjai ir viešbučiai.
Miuncheno bankas „HypoVereinsbank“ apskaičiavo, kad šios šventės lankytojams kiekvienais metais vis labiau tenka pakratyti piniginę.
Prieš šešerius metus verslininkai buvo gerokai sunerimę: po teroro išpuolių 2001 metų rugsėjo 11-ąją „Oktoberfest“ paprasčiausiai trūko lankytojų.
Baimės apimti žmonės nutarė į alaus šventę nevažiuoti.
Tais metais šventėje buvo išgerta gerokai mažiau alaus negu paprastai – ne 6,5 milijono litrų kaip 2000 metais, o „tik“ 4,9 milijono.
Apyvarta siekia milijardą eurų
Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens, vokiečiai vėl atsipalaidavo. Ir ne tik vokiečiai.
„HypoVereinsbank“ duomenimis, praėjusiais metais šventėje vėl apsilankė 6,5 milijono lankytojų iš viso pasaulio. Jie išgėrė 6,9 milijono litrų alaus – daugiau negu bet kuriais kitais metais.
Taip skaičiuojant, alaus festivalis įgyja didžiulę reikšmę Miuncheno miestui.
„Šventės apyvarta kasmet siekia milijardą eurų – beveik tiek pat, kiek praėjusiais metais per pasaulio futbolo čempionatą“, – tvirtino „HypoVereinsbank“ vadovas Alexanderis Kochas.
Apie pusę šios sumos uždirba palapinės Teresės pievoje, kurioje vyksta alaus šventė ir kasmet darbuojasi bemaž 12 tūkstančių žmonių. Dauguma jų pasamdyti tiktai šventės laikotarpiui.
Apie trečdalį apyvartos (maždaug 300 milijonų eurų) sudaro nakvynė Miunchene ir jo apylinkėse, likusi dalis tenka pirkiniams, transporto priemonėms, maistui.
Nemažą sumą susižeria šiukšlių išvežimo tarnybos.
Kainos auga kaip ant mielių
Alaus, vištienos bei pučiamųjų muzikos mėgėjams apsilankymas Miunchene – brangus malonumas. „Oktoberfest“ kainos auga gerokai greičiau negu Vokietijos vidurkis.
A.Kochas apskaičiavo vidutines šventės lankytojo išlaidas: Miuncheno visuomeninio transporto bilieto kainą, du litrinius bokalus alaus ir pusę vištos.
Šį rodiklį jis pavadino alaus šventės lankytojo kainų indeksu ir palygino jį su Vokietijos vartojimo infliacijos rodikliu.
Susipažinę su tyrimo duomenimis, „Oktoberfest“ lankytojai turėtų pulti į depresiją: nuo 1985 metų kainos Miuncheno alaus šventėje padidėjo 125 procentais, arba 3,7 procento kasmet.
Tuo tarpu Vokietijos vidutinės vartojimo produktų kainos per tą laikotarpį išaugo tik 52 procentais, arba 1,9 proc. per metus.
Alaus mėgėjai – neracionalūs
Palyginti su 1985 m., labiausiai padidėjo alaus kaina.
Tada jis kainavo 3,10 euro už litrą, o dabar jo kaina siekia 7,70 euro.
Taigi alaus kaina pakilo 150 procentų, arba keturis procentus per metus. Vokietijos mastu alaus kaina pakilo vos 1,5 procento per metus.
Tuo tarpu transporto išlaidos iš viso padidėjo 80 procentų, vištienos kainos – 90 procentų.
Bet kodėl „Oktoberfest“ lankytojai nepaiso kylančių kainų ir vis tiek plūste plūsta į šventę?
A.Kochas tokį jų elgesį vadina „Oktoberfest“ paradoksu.
„Akivaizdu, kad alaus šventės lankytojai priimdami sprendimą nesivadovauja racionaliais kriterijais – ypač kai kalbame apie alų“, – daro išvadą „HypoVereinsbank“ vadovas.