Videonaujienose žiūrėkite reportažą.
Per visą kelionę į Lietuvą turėjau žvelgti turisto akimis. Tikrai to nepadariau. Tiesiog užsienietis važiuodamas mūsų šalies keliais ir bandydamas surasti objektus, kurių dažnai nežymi jokie ženklai, nebūtų matęs tiek lietuviškos provincijos piktžaizdžių: alkoholizmo, provincialumo, bukumo, nepasitenkinimo gyvenimu, kurio keisti niekas nenori. Arba tingi. Bet palikime tai nuošaly, nes pirmiausia buvo gėda.
Nors ir nebandžiau įsivaizduoti savęs turisto kailyje, bet sukdamas ratą aplink Lietuvą supratau: vientisos, patogios paprastam turistui, suprantamos turizmo sistemos Lietuvoje nėra. Tik padriki įdomias vietas žymintys ženklai, sutrikusios turizmo informacijos centrų darbuotojos su vienu ir tuo pačiu atsakymu: „Objektas į lankytinų vietų sąrašus neįtrauktas“.
Nesuprantu, kodėl pelyja viena įspūdingiausių sovietinių karinių bazių Baltijos šalyse – Plokštynė. Kodėl Panemunėje su aptriušusiu užrašu ant šono, skelbiančiu apie 1986 metų „respublikinį pienininkystės veteranų susirinkimą“, griūva vietinių vandalų niokojami , jau seniai išvogti nuostabūs Belvederio rūmai.
Atsakymas nuobodus kaip lietuviška politika: „Nėra pinigų“. Tačiau nėra pinigų – nėra ir turistų. Kai kam taip yra geriau. Tiesiog šiltai sėdėti ir priešišku veidu žvelgti pro grotuotą langelį į smalsuolius, kuriems lyg ir reikėtų parduoti bilietą į lankytiną objektą. Bet juk tingisi vesti ekskursiją.
Tokia paslaugų kokybė verčia ieškoti alternatyvaus ir savarankiško turizmo. Tačiau per keletą šalių skriete skriejantis užsienietis vargu ar pats rinks informaciją apie kažkokią Lietuvos užmirštą įžymybę ir po keletą valandų kokiam nors užkampyje ieškos nepažymėto, tačiau verto dėmesio objekto.
Gera turizmo paslauga – kaip greito maisto užkandinė. Atvažiuoji, tave pamaitina, važiuoji kitur. Lietuva vis dar - cepelinų kraštas. Užsakyto maisto reikia laukti ilgai. Arba gauti neskanų, pašvinkusį, pakelės kavinės pusfabrikatį.
Uch… už cepelinų įžeidimą jaučiu į mane lekiančius tradicijų sergėtojų akmenis.
Bet juk konkurencija tradicijų neturi. Arba produktą pateiksime greitai ir gražiai supakuotą, arba turistų atvežtus milijonus žarstys Lenkija ir Latvija.
Ir apmaudu, ir gėda.