Atvykę į Nigeriją, visi savanoriai patenka į apmokymų stovyklą, kurios metu stengiamasi nors šiek tiek supažindinti su vietos realijomis. Viena iš atrakcijų – vizitas pas gydytoją. Vos ne dvi valandos Ikorodu-Ijebu važiavome greitkeliu ir siaurais keliukais, kol pasiekėme Ilado kaimą. Čia mus pasitiko garsaus daktaro Otunba Abimbola „spaudos atstovas“.
Priimamajame laukė gal 15 žmonių, tačiau mus gydytojas priėmė be eilės.
Už keleto žingsnių nuo priimamojo, praskleidus medžiaginę uždangą, įėjome į gydytojo „kabinetą“, kur mūsų jau laukė O.Abimbola. Nors turėjome garbės paspausti ranką, tačiau gydytojas mums neištarė nė žodžio viso vizito metu, tik šypsojosi ir linksėjo galvą, kol “spaudos atstovas” pasakojo ir atsakinėjo į mūsų klausimus.
Gydytojas O.Abimbola mokėsi medicinos Anglijos universitete, nors jo “spaudos atstovas” tiksliai negalėjo pasakyti kuriame, taip pat netradicinės medicinos gudrybių iš savo tėvo ir senelio. Mums buvo pasakyta, kad šio gydytojo žinių bagažas toks didelis, jog jis gali išgydyti bet kokį negalavimą ar ligą, net AIDS! Regis, ne gydytojas, o tikras stebukladarys.
Šio gydytojo kabinetą kiekvieną dieną aplanko vidutiniškai 40 žmonių. Priklausomai nuo ligos rimtumo, paskiriami vaistai ir gydymas. Baisiausia tai, kad čia niekas nenaudoja adatų, o skustuvo peiliukais įpjovę ranką ar krūtinės ląstą supila miltelius arba sulašina skystį. Buvome užtikrinti, kad kiekvieną kartą naudojamas vis naujas peiliukas, o panaudoti iš karto išmetami, tačiau peiliukų pakuotė (paprastas rusvas popierius), vis tiek kėlė įtarimų dėl higienos.
Nors gydytojas nesutiko įsileisti mūsų į „laboratoriją“, tiksliau kalbant, lauko virtuvėlę, mums buvo pasiūlyta paragauti žolių arbatos. Pagal specialų daktaro O.Abimbolos receptą. Bandėme išsiaiškinti, kokia tos arbatos paskirtis, bet taip ir nesupratome, ką arbata gydo. Iš pradžių sakė, kad nuo maliarijos, vėliau - nuo vidurių šiltinės, paskui persigalvojo ir nusprendė, kad arbata nuo geltonojo drugio, galiausiai apsisprendė, jog tai - profilaktinė arbata nuo visko.
Iš keturių europiečių tik viena mergina pasiryžo paragauti stebuklingojo gėrimo, nes per 5 savaites jau buvo spėjusi susirgti vidurių šiltine ir tris kartus persirgti maliarija. Žodžiu, nelabai ką turėjo prarasti. Bet paaiškėjo, kad gydomoji arbata nepadėjo, nes po savaitės vėl pasireiškė maliarijos požymiai.
Vaikščiodami po sveikatingumo namus aptikome dušus ir vonias, kurių vanduo gali išgydyti įvairias psichines ligas, o apsilankius „vaistinėje“ labiausiai akį patraukė vaistai su užrašu „blogi, pasitrauk!“ (angl. k. “Evil go away”), taip pat - kremas, kuris apsaugo nuo kulkų. Tereikia pasitepti – ir žmogus, kuris nutaikęs ginklą į jus, padės šautuvą arba nueis į šalį.
Jeigu liga rimta ir vaistai negali padėti, ligoniui paskiriamas atitinkamas gydymas. Lankantis gydymo 5staigos patalpose kartais buvo sunku suprasti jų paskirtį, tačiau tikrai išsiaiškinome, kad yra keli diagnostikos, ginekologinis-akušerinis, chirurginis ir penki universalūs kambariai. Yra vienas ypatingas kambarys – tiesos kambarys.
Mus bandė įtikinti, kad net ir policija, pritrūkusi įkalčių, visada atveža įtariamuosius pas daktarą O.Abimbolą. Įtariamieji uždaromi toje patalpoje. Po kurio laiko, niekieno neverčiamas ir laisva valia kaltininkas prisipažįsta įvykdęs nusikaltimą. Kambario viduryje besimėtantys buteliukai ir maža laužavietė sukėlė įtarimų, tačiau “spaudos atstovas” kategoriškai neigė, kad seanso metu yra naudojamos kokios nors pašalinės priemonės, nors ir negalėjo paaiškinti, kam reikalinga laužavietė bei tušti buteliukai. Nusprendėme, kad tai kaip dekoracija kambariui pagyvinti.
Daug nesuprantamų ir logiškai nepaaiškinamų dalykų teko išgirsti šiose gydyklose. Kad ir tai, jog daktaras O.Abimbola gydo ŽIV bei AIDS jo paties išrastais vaistais. Mes prisispyrę bandėme išsiaiškinti, kodėl tie vaistai neprieinami masiškai, jei jau tokie veiksmingi, juk Nigerijoje tiek žmonių kenčia nuo šio viruso ir ligos. Gydytojui linksint galva, spaudos atstovas atsakė, kad jis nesireklamuoja, nes „iš lūpų į lūpas“ metodas nors ir lėtesnis, bet daug patikimesnis nei visuomenės informavimo priemonės, o tiems kam reikia, ir taip suras jį.
Vis tiek nenusileidome ir bandėme išgauti receptą, kad galėtume perduoti farmacininkams bei patikrini, ar tai tikrai veiksminga, tačiau tada gydytojas paaiškino, kad tai – firmos paslaptis. Išgirdę atsakymą, toliau spaudėme stebukladarį į kampą, klausdami apie recepto kainą, tačiau mums buvo atkirsta, kad tai daroma ne dėl pinigų. Teko grįžti prie pradinio klausimo apie masinį prieinamumą, bet atsakymas ir vėl nuvedė į aklavietę.
Kulminacija buvo pasiekta, kai “spaudos atstovas” kaip įrodymą, kad šitas gydytojas ne šarlatanas, ir kad jo praktikuojama medicina jau įvertinta žymiausių žmonių visame pasaulyje, pateikė priimamajame iškabintas O.Abimbolos nuotraukas su Anglijos karaliene, JAV prezidentu bei kitais žymiais žmonėmis. Tai mūsų ne tik neįtikino, bet sukėlė tik dar didesnę nuostabą, nes nuotraukos akivaizdžiai padarytos Londone, Madam Teuso vaškinių figūrų muziejuje!
Nuostabos kupinomis akimis atsisukome į žmones, kurie mus atvežė, o šie, būdami pakankamai išsilavinę ir protingi žmonės, ramiu veidu mus 100 procentų užtikrino, kad visa tai, ką matėme ir girdėjome, – gryna tiesa.
Vizitas buvo tikrai vertas dėmesio, tačiau jei norite patirti ką nors panašaus, nebūtina taip toli važiuoti už miesto, nes kiekviename Lagoso rajone galima rasti įvairaus plauko „gydytojų“ ar žolininkų, arba tiesiog gatvėje nusipirkti žolių antpilo, kuris gydo ne tik skrandžio ligas, bet ir “visa kitą”. Gėrimas toks kartus, kad net pridėjus prie lūpų pradeda graužti, o kvapas - lyg guašo ar aliejinių dažų. Tačiau vietiniai tiki, kad tai labai sveika, nes kažkada kažkur kažkam padėjo.
Taigi Nigerijoje, kaip ir Lietuvoje, dar gajus tikėjimas netradicine liaudies medicina, stebuklingomis vietomis ir logiką peržengiančių daktarų gydymo galiomis.