Pasaulio oro uostų, užfiksuotų fotografijose, jau per trisdešimt. Tačiau tai toli gražu ne visi, kuriuose J.Morkūnui teko apsilankyti. Ši kolekcija susikaupė vos per šiuos metus.
„Vienas bičiulis man pasakė: „Kas iš to, kad tu keliauji, jei nelieka jokio pėdsako“.
Jis ir pasiūlė, kaip visa tai įprasminti, kad būtų įdomiau.
Tam puikiausiai tiko fotografija“, – kolekcijos ištakas prisiminė J.Morkūnas.
Negali ištverti be skrydžių
J.Morkūnas lėktuvu keliauja ne tik pailsėti, bet ir darbo reikalais. Jei bent savaitę nebūna oro uoste, akys pačios krypsta į dangų ieškodamos lėktuvo.
„Kartais skrydis būna kur kas malonesnis nei vizitas kokioje nors šalyje“, – teigė vilnietis.
Tik įžengęs į oro uostą Jogaila tuoj pat traukia fotoaparatą ir stengiasi nufotografuoti išskirtines jo detales. Kolekcijoje yra ir lėktuvų modelių.
„Manau, kad bet koks kolekcionavimas yra tam tikros ligos forma.
Amerikoje yra net internetinės draugijos, kurios keičiasi informacija apie lėktuvus, oro uostus, skrydžius ir nuotykius.
Aš skrisdamas registruoju visas mylias.
Oro uostose nusiperku ir įvairiausių kompanijų lėktuvų modelių“, – entuziastingai pasakojo J.Morkūnas.
Mėgstami ir nekenčiami
Visame pasaulyje pilna mažų ir didelių oro uostų, tad lyginti būtų galima tik panašios kategorijos.
J.Morkūnui du geriausi oro uostai – Kopenhagos ir Amsterdamo.
Nors ir labai dideli, jie neklaidūs, o ir restoranų bei parduotuvių skaičiumi prilygsta prekybos centrui.
„Tačiau labiausiai įstringa baisiausi, o ne geriausi.
Man vienas baisiausių – Charles'io de Gaulle'io oro uostas Paryžiuje.
Interjeras baisus, o logistika bloga, jame nėra ką veikti“, – piktinosi J.Morkūnas ir pridūrė, kad Vilnius oro uostas taip pat keistas, bet po rekonstrukcijos jis atrodo geriau, nei buvo galima tikėtis.
Bandė pats pilotuoti
Noras pakilti virš žemės J.Morkūną atginė net į aerodromą Biržuose. Prieš ketverius metus jis tikėjo, kad gali pats išmokti pilotuoti.
Vien dėl šio noro kartą per savaitę jis nukakdavo kelis šimtus kilometrų.
Tačiau po kurio laiko teko atsisakyti šios minties dėl laiko stokos.
„Nesigailiu, kad nutraukiau mokslus. Geriau tegul lėktuvą pilotuoja kiti, o aš būsiu keleivis“, – nusijuokė vyras.
J.Morkūno galvoje jau kirba mintis apie knygą „101 oro uostas“, kurioje būtų išspausdintos jo fotografijos.