„Neįmanoma egzistuoja tik tol, kol randame, kaip tai padaryti įmanoma“, – šis moto iki šiol padėdavo Hornui įgyvendinti pačias sudėtingiausiais ekspedicijas. Dabar jis dar kartą parodė, kad ekstremaliose kelionėse užgrūdintas ryžtas gali įkūnyti net ir pačias ambicingiausias idėjas. Vakarų Europos uostus dabar lanko į 4 metų ekspediciją aplink pasaulį susiruošęs modernus laivas „Pangaea“, nors dar prieš metus Hornas net neįsivaizdavo, kur gauti pinigų jo statybai.
Ekspedicijos šūkis – „Atrask, sužinok, veik“. To bus mokomi laivu plauksiantys 13–20 metų jaunuoliai iš viso pasaulio, kurie ne tik keliaus, bet ir rinks šiukšles vandenyne, sodins medžius Amazonės džiunglėse. Tačiau svarbiausia jaunuolių misija – uždegti ekologiniu entuziazmu savo bendraamžius.
Pangaea – tai prieš 250 milijonų metų, spėjama, egzistavęs žemynas, vėliau suskilęs į atskiras dalis. „Noriu simboliškai vėl suvienyti atskiras žemės dalis ir priminti, kad bet kuriame kampelyje aplinką teršiantis žmogus žudo visą planetą“, – ekspedicijos pavadinimo esmę atskleidė Hornas Hamburgo uoste prišvartuotame savo laive.
Tokių prisistatymų žiniasklaidai ir visuomenei keliautojas iki šių metų pabaigos surengs keliolika – jam svarbu, kad apie ekspediciją ir jos tikslus išgirstų kuo daugiau žmonių. „Mes, ekspedicijos dalyviai, vieni planetos neišvalysime. Savo pavyzdžiu tik norime parodyti, kad jau laikas veikti“, – apibendrina keliautojas.
Žinią skleis moderniai
Patekęs į šio ilgai kelionei aplink pasaulį parengto laivo vidų kiek sutrinki. Vaizduotė piešė asketiškus jūrininkų kasdienės aplinkos vaizdus – niūrus triumas, siauručiai gultai, kuklus kambuzas. Tačiau patenki į šiuolaikiškos technikos prikimštą, jaukius namus primenantį pasaulį.
Erdvus kokpitas, žybsintis modernia navigacijos, orų stebėjimo, duomenų priėmimo ir perdavimo įranga; dvivietės kajutės su televizoriais; bendros baltumu švytinčios vonios patalpos ir buitine technika apstatyta virtuvė, skalbykla.
Viršutiniame denyje įrengta apvali patalpa projekto pristatymams, spaudos konferencijoms, keliautojų diskusijoms – tai profesionalus tarptautinis spaudos centras, iš kurio pasauliui galima tiesiogiai transliuoti ekspedicijoje fiksuojamus vaizdus ir garsus, čia pat juos montuoti, redaguoti, prižiūrėti projektui skirtus interneto tinklalapius. Hornas atskleidžia, kad didelės dalies laivo „organų“ nematyti – ten įrengta ventiliacijos, oro šildymo ir vėsinimo sistema, patalpos apsaugotos labai patikimomis izoliacinėmis medžiagomis.
„Juk imu į ekspediciją vaikus, pabuvosime visame pasaulyje – ir Afrikos karštyje, ir Antarktidos speige, tad namus mums atstosiantis laivas turėjo būti saugus ir patikimai saugoti nuo klimato kraštutinumų“, – paaiškina ekspedicijos vadovas.
Jis pabrėžia, kad šiuolaikinis komunikacijos centras – „Pangaea“ projekto esmė. „Operatyviai siųsdami savo žinias į populiarius pasaulio jaunimo tinklalapius, vaizdo transliacijos svetaines, tokias kaip „You Tube“, kurdami savo tinklaraščius tikimės suburti mūsų ekspedicijos gerbėjų klubą, kuris niekada neužmirš ir kitiems primins, kokia graži mūsų planeta ir kaip jai kenkiame savo ūkine veikla“, – sako Hornas.
Statė, kur pigiau
Išdidžiai vedžiodamas svečius po savąjį laivą Hornas nuklysta į prisiminimus: užsimojęs šiam projektui prieš kelerius metus jis neturėjo jam pakankamai pinigų, rėmėjai irgi neskubėjo žarstyti milijonų dar tik popieriuje egzistuojančiai vizijai. Keliautojas skaičiuoja, kad laivo statyba Europoje jam būtų atsiėjusi keliolika milijonų eurų – tokių lėšų jis nė nesvajojo surinkti, tad metams persikėlė į Braziliją. Ten vietinėse aliuminio gamyklose pavyko nebrangiai įsigyti šios statybinės medžiagos, o pigi darbo jėga nulėmė bene dešimt kartų mažesnes nei Europoje 35 metrų ilgio laivo statybos sąnaudas. Dabar jau su šypsena keliautojas prisimena ir toli žemyne pastatyto laivo 180 kilometrų kelionę iki vandenyno – teko įveikti kyšių ištroškusių vietinių valdininkų kliūtis, pakeliui išardyti kelis aukštų laivo stiebų nepraleidusius tiltus.
Laivo denyje ir interjere panaudotas braziliškas tikmedis. „Pangaea“ statytojai jį stengėsi naudoti taupiai, baldai laivo viduje pagaminti iš klijuotų medienos likučių. Be to, projekto koordinatoriai pasirūpino, kad būtų atsodinta tiek tikmedžių, kiek jų buvo sunaudota laivo statybai.
Beje, statydamas laivą Hornas nepamiršo ir kitos svarbios korporatyvinės vertybės – sąžiningos prekybos principo. Darbininkams jis mokėjo didesnę nei rinkos vidurkis algą, samdė tuos žmones, kurie gyvena aplinkui laivo statybos vietą, taip neatitraukdamas jų nuo šeimų, suteikdamas darbą pakėlė jų kvalifikaciją.
Vėliau prisidėjo projekto partneriais tapusios kompanijos „Mercedes-Benz“, „Officine Panerai“, „Geberit“, kurių dėka „Pangaea“ tapo saugiais plaukiojančiais namais maždaug 30-čiai žmonių.
Pats pasigamins energiją
Hornas pabrėžia, kad jam labai svarbu buvo leistis į kelionę tokiu laivu, kuris ne tik atkreiptų dėmesį į aplinkosaugos problemas, bet ir pats būtų ekologiško projekto pavyzdys. Korpusui statyti aliuminis buvo pasirinktas dėl to, kad jis puikiai atlaiko net ir ekstremalius temperatūros svyravimus, yra patvarus ir gerai atspindi šviesą. Be to, tai lengvai perdirbamas metalas, kurį perlydant net ir daug kartų neprarandamos fizinės ypatybės ir sunaudojama tik 5% energijos, kurios reikia aliuminiui pagaminti.
Pagrindinis laivo „variklis“ – burės, kurių bendras plotas siekia 600 m², tačiau laivas skros ir ledo sukaustytus vandenis, todėl neišvengiami buvo sumontuoti ir du varikliai. „Mercedes-Benz“ sukūrė laivui naujausios kartos „Blue TEC“ dyzelinius variklius, aplinką teršiančius nė kiek ne daugiau nei benzininiai analogai – tokius savo automobiliuose koncernas pradės montuoti tik 2010 metais.
Laivo funkcionavimui reikalingą energiją gamins naujoviška ekologiška sistema, saulę paversianti vieninteliu laive naudojamos energijos šaltiniu. Tai garantuos kokpito stogą dengiančios saulės baterijos.
Laivo įgula taip pat bus mokoma būti draugiška gamtai. Visos atliekos bus rūšiuojamos, vanduo ir energija naudojama kuo taupiau. Triume pastatytas plastmasės atliekų presas, kuriuo į 40 kilogramų svorio blokus bus spaudžiami iš vandenyno specialiais tinklais ištraukti PET buteliai, kurie uostuose bus atiduodami perdirbti.
„Žinoma, viso vandenyno neišvalysime, bet bent atkreipsime krante esančiųjų dėmesį tai, koks jis šiukšlinas“, – paaiškina ekspedicijos vadovas. Ekspedicijos dalyviai savo pagrindinės misijos nepamirš ir sausumoje – keliaudami žemynuose jie taip pat rinks šiukšles, sodins medžius iškirstuose miškuose.
Jaunuoliai veržiasi keliauti
Prisimindamas savo ankstesnius projektus, Hornas pažymi, kad keliaudamas žmogus tampa daug jautresnis gamtai, susilieja su jos natūraliu ritmu ir pastebi skaudulius.
„Gyvendami krante, skambučių ir tūkstančių reikalų lavinoje net neturime galimybių stabtelti, apsižvalgyti aplinkui, įsigilinti į save, ką jau kalbėti apie dėmesį mus supančiai gamtai, – aiškina keliautojas. – Noriu, kad į mano įgulą patekę jaunuoliai ne tik užsikrėstų kelionių magija, bet ir taptų savotiškais ekologijos ambasadoriais, nebegalinčiais likti abejingais gamtos problemoms ir savo entuziazmu užkrečiančiais aplinkinius“.
Norinčiųjų patekti į „Pangaea“ – daugybė. Nors oficiali atranka į 2009 metų sausį prasidėsiančią ekspediciją dar nepaskelbta, Horno komanda jau gavo per tūkstantį keliauti ištroškusių jaunuolių prašymų paimti drauge.
Planuojama, kad iš viso projekte per 4 metus dalyvaus 144 jaunuoliai nuo 13 iki 20 metų. Vienos 12 jaunuolių komandos kelionė laivu ir jo aplankomais žemynais truks maždaug 10–12 dienų, vėliau juos pakeis nauji žmonės. Komandas bus stengiamasi sudaryti taip, kad jose būtų abiejų lyčių, visų žemynų atstovų, kalbančių anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalba. Daug dėmesio bus skiriama kandidatų fizinei būklei, atrinktieji jaunuoliai prieš kelionę dar bus treniruojami stovykloje Šveicarijos Alpėse pagal specialią Horno sudarytą programą.
„Be galo svarbu, kad atrinkti žmonės būtų charizmatiški, lengvai bendraujantys, turėtų idėjų, kaip prisidėti prie projekto sėkmės, valdytų šiuolaikines komunikacijos priemones, garso ir vaizdo techniką“, – papildomus atrankos kriterijus vardija kelionės lyderis.
Projektą koordinuojanti komanda rūpinsis, kad savąjį kelionės etapą baigę jaunuoliai grįžę namo tęstų laive pradėtą veiklą, toliau platindami „Pangaea“ ekspedicijos naujienas, dalyvautų gamtosaugos akcijose.
„Tikiu, kad mums pavyks meile gamtai užkrėsti patį galingiausią energijos šaltinį – jaunus žmones. Turiu pripažinti, kad mes – nebepataisoma vartotojų karta, tačiau gal bent galime pripažinti ir ateities kartai parodyti savo padarytas klaidas. Tam, kad jie žinotų, ką turi daryti kitaip“, – savo misiją apibendrina Hornas.
Mike’as Hornas - Pietų Afrikoje gimęs keliautojas, dirbęs slidinėjimo ir kanojų instruktoriumi, kelionių bacilą pasigavo būdamas 25-erių, leidęsis į nuotykių kupiną kelionę kalnų upėmis Peru.
Pirmąją savarankišką jį išgarsinusią ekspediciją Hornas surengė 1997 metais. Jis vienas 6 mėnesius keliavo Amazonės upe, nesinaudodamas jokiomis motorizuotomis transporto priemonėmis, tik vienviete valtimi. Valgė paties sumedžiotą grobį, nakvojo upės pakrantėse.
Po dvejų metų keliautojas metė sau naują iššūkį – susiruošė į pusantrų metų trukusią ekspediciją aplinkui pasaulį lygiai ties nuline žemės platumos juosta. Būriuodamas, plaukdamas kanoja, eidamas pėsčiomis, važiuodamas dviračiu jis įveikė Atlanto vandenyną, Braziliją, Ekvadorą, Ramųjį vandenyną, Indoneziją, Galapagų salyną, Borneo, Sumatrą, Indijos vandenyną, Kongą ir grįžo į Gaboną, nuo kurio krantų ir buvo pradėjęs savo kelionę.
2002 metais Hornas pradėjo 2 metus ir 3 mėnesius trukusią ekspediciją Arkties ratu. Valtimi, kajaku ir pėsčiomis jis įveikė 20 000 kilometrų per Grenlandiją, Kanadą, Aliaską, Beringo sąsiaurį, Sibirą ir tapo pirmuoju žmogumi, įveikusiu atšiauriąją Arktį be motorizuoto transporto.
Vėliau 2005 metais jis pasikliovė savo patirtimi ir nepabūgo į trumpą ekspediciją Pietų ašigalin pasiimti savo vaikų. Tuomet 12-metė Annika ir 13-metė Jesicca tapo pirmaisiais pasaulyje vaikais, slidinėjusiais stingdančiame 35 laipsnių ašigalio šaltyje.
Šiandien Hornas sako jaučiantis pareigą pasidalyti savo patirtimi ir entuziazmu su jaunąja karta. „Nenoriu likti tik vardu istorijos vadovėliuose. Noriu pažadinti jaunų žmonių nerimą – tam, kad jie taptų motyvuotais, kūrybingais, aktyviais ir sąmoningais žemės gyventojais“, – sako naujausiai 2009 metų sausį prasidėsiančiai ketverių metų ekspedicijai „Pangaea“ besirengiantis keliautojas.
Daugiau apie ekspediciją – www.mikehorn.com