„Versus“ išbandė kitą keliavimo būdą: atskridus į Vakarų Europą, visiškai nebūtina kelionės tęsti oru – tanki ir gerai išvystyta Europos geležinkelių sistema padės greitai ir patogiai nuvykti į bet kurį tašką. O jau daugiau kaip pusmetį ir Lietuvoje galima įsigyti turbūt patogiausio Europoje Vokietijos geležinkelio („Deutsche Bahn“, DB) bilietų.
Neseniai planuodama komandiruotę į Niurnbergą likau nemaloniai nustebinta. Užsakinėdama lėktuvo bilietus internetu galėjau rintis tik labai sudėtingą kelionės maršrutą – iš Vilniaus per Rygą ir Berlyną, skrydžiams sugaištant 7 valandas, arba per Hamburgą, kelionėje praleidžiant beveik 10 valandų.
Nutariau rinktis kitą, iš pirmo žvilgsnio komplikuotesnį kelionės būdą ir įsigijau du skirtingus bilietus – lėktuvu iki Miuncheno ir iš ten greituoju traukiniu iki Niurnbergo. Du bilietai kainavo dar mažiau nei skrydis su vienu arba dviem persėdimais, o visos kelionės trukmė – tik maždaug 3,5 valandos. Tokį mišrų kelionės būdą jau seniai yra atradę dažnai po Europą keliaujantys lietuviai – tą liudija ir augantis DB bilietų pardavimas Lietuvoje.
Orientuojasi į verslininkus
DB generalinis direktorius Skandinavijai, Baltijos šalims ir Suomijai danas Nielsas Lundas teigia, kad jo kompanijos tikslinė auditorija Lietuvoje – verslo bendruomenė. „Daug keliaujantiems verslininkams galime pasiūlyti visišką komfortą užtikrinančias keliones 1-ąja traukinio klase, kuri kainuos mažiau nei skrydis lėktuvu“, – vieną brangiausių savo įmonės segmentų pristato DB atstovas. Patogu sėdėti nemažoje erdvėje, visą kelionės laiką galima naudotis telefonu ir asmeniniu kompiuteriu, vaikščioti, užkandžiauti traukinio restorane ar savo krėsle – kelionės traukiniu patogumus vardija Lundas.
„Oro linijos šiuo metu išgyvena kainų mažinimo bumą, o tai vyksta paslaugų kokybės sąskaita. Todėl geležinkelio sistemos atrodo ypač patraukliai, siūlydamos ir gerą aptarnavimą, ir puikiai išplėtotą savo tinklą visoje Europoje“, – teigė jis „Versus“.
Be to, prie grynojo skrydžio laiko dar reikia pridėti kelionės iki oro uosto trukmę, dar mažiausiai vieną valandą iki skrydžio ir pinigus kelionei į priemiesčiuose įsikūrusius oro uostus. Į traukinį galima ateiti likus vienai minutei iki jo išvykimo, o pagrindinės stotys dažniausiai įsikūrusios miestų centruose.
DB priklauso europinei „Railteam“ sistemai, vienijančiai greitaeigius (iki 350 km/val.) SNCF (Prancūzija), „Eurostar“ (Didžioji Britanija), „NS Hispeed“ (Olandija), ÖBB (Austrija), SBB (Šveicarija) ir SNCB (Belgija) traukinius. Todėl DB atstovybėse galima įsigyti bilietus visiems šio tinklo maršrutams.
Komfortas ir greitis
„Versus“ išbandė paslaugą, kurią sėkmingai parduoti Lietuvoje tikisi DB atstovai – kelionę brangiausia, 1-ąją greitaeigių traukinių „Intercity-Express“ klase. Iš Vilniaus atskridę į Frankfurtą prie Maino toliau traukiniu keliavome į Miuncheną, iš jo – į Hamburgą ir atgal į kelionės pradžios tašką. Pirmoji atkarpa Frankfurtas–Miunchenas trukme (3.10 val.), kaina (136 EUR) ir išbandytomis paslaugomis buvo labai panaši į paskutinę, sujungusia Hamburgą su Frankfurtu (3.36 val., 162 EUR). Tiesa, dažni traukinių keleiviai turi nusipirkę DB nuolaidų korteles, sumažinančias bilietų kainą ketvirčiu, per pusę arba leidžiančias visus metus keliauti nemokamai. Dar viena galimybė – 31 Europos žemyno šalies geležinkelius jungiančios „InterRail“ sistemos bilietas. Pavyzdžiui, galiojantis 10 dienų „InterRail“ bilietas kelionėms 1-ąją traukinio klase kainuoja 329 EUR.
1-osios klasės keleiviai gali nemokamai naudotis 13-oje didžiausių Vokietijos miestų geležinkelio stočių įrengtų „DB Lounge“ paslaugomis, čia užsukome ir mes. Erdvios minkštasuoliais apstatytos patalpos, kuriose įrengtas belaidis interneto ryšys, nemokami Vokietijos laikraščiai, gaivieji gėrimai, arbata, kava, ledai – visa tai primena oro uostų verslo klasės keleiviams skirtas zonas.
Tačiau už gėrimus ir užkandžius traukinyje jau tenka mokėti patiems. Tiesa, 1-osios klasės keleiviams nebūtina eiti į traukinio bufetą – užkandžius jiems gali atnešti traukinio palydovai. Interneto ryšio zonų traukinyje nėra, sudėtinga būtų naudotis net ir asmenine mobiliojo interneto paslauga – kelionės metu mobilusis ryšys dažnai trūkinėja. Todėl traukinyje įrengtos kelios sustiprinto mobiliojo ryšio zonos – šias vietas galima rezervuotis perkant bilietus. Vagonai erdvūs, patogūs, kelias sėdėjimo pozicijas turintys krėslai sustatyti ne per arti vienas kito, tad pakanka vietos ištiesti kojas, atsistoti ir pasivaikščioti galima nekliudant šalia sėdintiems keleiviams.
Didžiausias „Intercity-Express“ traukinių greitis – 350 km/val., tačiau mums keliaujant jis nebuvo pasiektas nė karto. Traukinio greičio rodmenis galėjome stebėti vagone įrengtoje švieslentėje – dažniausiai jis svyravo apie 200 km/val.
Rugsėjo viduryje viešint Miunchene visur jautėsi pasirengimas didžiausiam Bavarijos sostinės metų įvykiui – alaus šventei „Oktoberfest“. Skaičiuojama, kad 1,3 mln. gyventojų turinčio Miuncheno šventėje kasmet dalyvauja apie 6,8 mln. žmonių.
Centrinę Miuncheno geležinkelio stotį pristačiusi jos viršininkė Martina Eberl pasakojo, kad geležinkelis taip pat kasmet prisitaiko prie alaus mėgėjų minios poreikių – per dvi šventės savaites kursuoja kur kas daugiau traukinių, rytą ir vakare jų paleidžiama net du kartus daugiau nei įprastu metu. „Oktoberfest“ dienomis visą parą veikia stoties daiktų saugojimo kameros, krautuvėlės, radinių biuras. Eberl pažeria ir daugiau geležinkelio sistemos populiarumą Vokietijoje liudijančių faktų: kasdien Miuncheno geležinkelio stotis aptarnauja 350 000 keleivių, čia dirba 2 000 žmonių, vien valymo paslaugoms kasmet išleidžiama 1,5 mln. EUR.
Nakvynė keleiviui ir automobiliui
Kelionei iš Miuncheno į Hamburgą – beveik per visą Vokietiją iš pietų į šiaurę – specialiai pasirinkome naktį, nes norėjome susipažinti iškart su keliomis DB paslaugomis – „Nachtzug“ ir „Autozug“. Pirmoji siūlo „sutaupyti dieną keliaujant naktį ir atvykti į paskirties vietą pailsėjusiam“. Antroji paslauga skirta automobilių savininkams ir kviečia „atvykti į tikslą išsimiegojusiam ir mobiliam, nes automobilis keliauja kartu“.
Naktinis traukinys iš Miuncheno išvyksta apie 23 val., o į Hamburgo „Altona“ stotį, kurioje įrengta lengvųjų automobilių pakrovimo ir iškrovimo į traukinį platforma, įrieda šiek tiek po 8 valandos. Dieninis to paties maršruto greitaeigis traukinys važiuoja tik nepilnas 6 val., tačiau naktinis traukinys specialiai važiuoja lėčiau – ir dėl pakrautų lengvųjų automobilių, ir dėl keleivių patogumo, kad jiems netektų keltis ir lipti iš traukinio naktį.
Bilieto kaina keleiviui, pasirinkusiam patogiausią – ir brangiausią – nakvynę atskirame kupė su dušu ir tualetu, yra 290–380 EUR (priklausomai nuo sezono), bet šia patalpa gali dalytis trys žmonės, nes joje įrengti 3 gultai. Bendra dušo ir tualeto patalpėlė dydžiu ir įranga primena lėktuvų tualetą, erdvės čia nedaug, tačiau rytą išsimaudyti nesunku. Tiesa, traukiniui judant tenka ne kartą remtis į sieną arba klestelėti specialiai padarytoje įduboje, leidžiančioje rytines procedūras atlikti sėdint.
Esu keliavusi naktiniais traukiniais Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje – miegojimo sąlygos ten panašios, tačiau nemalonų įspūdį palieka papilkėjusi patalynė, tamsiomis, lyg nešvarai paslėpti medžiagomis drapiruotos sienos. Vokiečių traukinyje vienintelė interjero spalva – šviesiai pilka, apdailai naudota lengvai valoma plastmasė. Patalai taip pat švyti akinamu baltumu. Gerai dienos pradžiai nuteikia ir į nemažą bilieto kainą įskaičiuoti pusryčiai traukinio restorane.
Atskirai tenka mokėti už atviroje dviaukštėje platformoje „nakvojantį“ ir kartu keliaujantį automobilį – šios paslaugos kaina 99–149 EUR. DB atstovai paaiškina, kad dažniausiai taip keliauja nenorintys ilgai vairuoti užsienio šalių turistai arba patys atostogauti svetur traukiantys vokiečiai. Tą rytą, kai Hamburge išlipome mes, buvo užimta daugiau nei pusė platformos – savo transporto priemones išsivarė 16 lengvųjų automobilių ir 3 motociklų vairuotojai. Dauguma vairuotojų – pagyvenę solidūs vokiečiai, dažniausiai „Mercedes-Benz“ arba BMW savininkai, taip pat buvo 4 automobiliai austriškais, 1 daniškais ir 2 motociklai latviškais registracijos numeriais
Per atstovus – saugiau
DB Lietuvoje atstovaujančios turizmo agentūros „Liturimex“ vykdomoji direktorė Gabrielė Sasnauskaitė-Janulevičienė „Versus“ teigė, kad pirmieji europinius bilietus Lietuvoje puolė pirkti daug keliaujantys jauni žmonės. „Jie ir iki tol puikiai išmanė ir naudojosi „InterRail“ sistema, o dabar jau gali bilietus pirkti ir kelionę susiplanuoti dar būdami namie“, – pasakoja ji.
Išankstinis traukinio bilietų pirkimas tampa vis populiaresnis ir tarp keliaujančių Lietuvos verslininkų. Anot pašnekovės, savo laiką taupantiems verslininkams patogiausia į kelionę vykti turint tikslų jos planą ir visus būtinus bilietus.
Agentūros vadovė argumentuoja, kad traukinio bilietą pirkti per oficialų atstovą Lietuvoje, o ne pačiam rezervuotis jį internetu kainuoja tiek pat, bet saugiau – pasikeitus planams jį paprasčiau grąžinti, keisti kelionės detales. „Europos geležinkeliai – didžiulė ir sudėtinga sistema ir būdami oficialūs jos atstovai, baigę specialius mokymus gerai išmanome visas taisykles, niuansus, taupymo programas ir galime geriau patarti savo klientams“, – dėsto Sasnauskaitė-Janulevičienė.
Lundas informavo, kad visa metinė DB apyvarta Skandinavijoje ir Baltijos šalyse viršija 15 mln. EUR. Daugiausia bilietų kelionėms po Europą traukiniu perka patogiai su Vokietijos uostu Hamburgu sujungtos Danijos gyventojai, mažiausia kol kas parduodama Lietuvoje – DB bilietai tiesiogiai čia pradėti pardavinėti tik šiais metais, Estijoje tokia paslauga gyvuoja jau 10 metų, o Latvijoje – 3 metus.
Danų meilę Europos geležinkeliams paaiškinti nesunku – natūralus pavyzdys iš mūsų kelionės tapo puikia to iliustracija. Baigę kelionę DB traukiniais, su Lundu atsisveikinome Hamburgo centrinėje traukinių stotyje – ten jis sėdo į Kopenhagon skriejantį traukinį ir jau beveik po 5 valandų buvo namie. Danijoje traukiniui teko kirsti Baltijos jūrą – keltu su specialiu traukinių deniu persikeliant į salą, kurioje įsikūrusi Kopenhaga. O mūsų dar laukė kelionė traukiniu į Frankfurtą prie Maino ir iš ten – lėktuvu iki Vilniaus, nes su Europa per Lenkija mus turėjęs sujungti „Rail Baltica“ projektas, atrodo, taip ir baigia numirti Lietuvos biurokratų stalčiuose.