Kartais jie būdavo priversti valgyti labiausiai branginamus gyvulius – arklius. Taip ir gimė šis pavadinimas.
„Ambersail“ šioje platumoje laukė ne ką lengvesnis išbandymas – kaitri saulė dienos metu įkaitina denį taip, kad sunku pastatyti koją. Saulė kepina negailestingai iki pat saulėlydžio. Vandenyno temperatūra pakyla iki 32 laipsnių.
Po deniu – tikra pirtis, apie 35-38 laipsniai karščio. Besiilsintys džiaugiasi, kai galima atidaryti ventiliacijos liukus, o užėjus lietui jie aklinai uždaromi. Tada iš apačios kaitina vandenynas, šilumą skleidžia veikiantis variklis – juk keliaujame per štilio zoną.
Įgula stengiasi daugiau laiko praleisti ant denio, gaudydama burės pavėsį ir „atsivėsindama“ šiltu Atlanto vandeniu, semiamu kibirais.
Laimei, į dienos pabaigą papūtė vėjas. Tiesa, priešpriešinis, kaip ir buvo tikėtasi.
Tebeplaukiame su varikliu, iki ekvatoriaus liko 1 laipsnis, arba apie 60 jūrmylių, kurias žadame įveikti per dvi, gal tris pamainas.
„Ambersail“ pozicija 00 val. (Lietuvos laiku) 01.13.N 27.09. W
Per lapkricio 4-ąją nuplaukta 167 j/m.
Nuo odisėjos pradžios nuplaukta 6681 j/m.
