Pirmasis albatrosas įsipynė į Sauliaus meškerės valą. Tai nustebino visus - juk Sauliaus meškerė trumpa. Kai įkliuvo pirmasis paukštis, žvejas valėsi dantis. Ritė taip sucypė, jog Saulius metė viską į šoną ir su dantų šepetėliu burnoje išlėkė pro liuką - tikriausiai galvojo, kad užkibo didžiausia jo gyvenimo žuvis.
Po to šepetėlis atsidūrė kišenėje, bet dantų pasta taip ir liko ant lūpų ir barzdos. Saulius išvadavo įsipainiojusį paukštį.
Antrasis sparnuotis jachtą aplankė po pietų. Įgula jį vėl išpainiojo, paleido, šis nuskrido. Keliautojai prisiekia gamtosaugininkams, kad paukščiai liko sveiki ir ore suplasnojo sparnais vos išleisti iš rankų.
Dabar Sauliaus meškerė įtvirtinta ne vertikaliai, bet horizontaliai, kad valas nesidriektų aukštai virš vandens. Žvejyba tęsiasi.
Po vakarienės aplink laivą sukiojosi apie 10 albatrosų. Virš bangų boluoja keli šviesūs suaugę paukščiai, kiti - dar tamsūs, jaunikliai.
Vakarienei buvo patiektas marinuotas keptas tunas. Vygis tuno kepsnį pagamino taip nuostabiai, kad jo paragavusiai įguliai iškart pakilo nuotaika. Visi dabar rengiasi paskutiniam kelionės etapui - paskutinėms 1100 jūrmylių.
Visą dieną laivo kursas nukreiptas Keiptauno link. Pučia 8-12 mazgų rytų vėjas, laivo greitis siekia 7-9 mazgus. Diena būna saulėta, bet temperatūra dėl žvarbaus vėjo siekia apie 20 laipsnių. Naktį vėjas aprimsta. Įgula plaukia Keiptauno platumoje ir spėja, kad ir toliau liks panašus oras. Vakarais įgula diskutuoja apie orų prognozę - neatmetama, kad teks sukti į Pietus.
Per lapkričio 17-ąją „Ambersail“ nuplaukė 210 jūrmylių.