Kadangi viskas vyko jau temstant, tai vienas genakerio valdymo virvė liko ne visiškai surinkta ir sraigtas su malonumu ją iš mūsų pasiglemžė, o geruoju atiduoti nesiruošė. Reikėjo ruoštis nardymui.
Visą laiką bėgom nuo štilių ir neturėjom galimybės sustoti ir susitvarkyti. Šiandien popiet tokią sąlyginės ramybės oazę pasiekėm, nors jachta be burių ir pilnais balasto bakais buvo mėtoma kaip “vanka-vstanka”. Jachtoje turime savanorį Algį Patašių (buvusi narą), kuris jau mažiausiai 6 kartus buvo pakeltas į 26 metrų aukščio stiebą ir šįkart pasisiūlė panerti ir nupjauti ant veleno užsisukusią valdymo virvę.
Vandens temperatūra apie 14 laipsnių, oro apie 18, tačiau labiausiai trukdė vandenyno bangavimas, todėl Algiui reikdavo gana ilgai lūkuriuoti pakibus ant virves, kol jachta bent 30 sekundžių sustingdavo, prieš pradedama nauja šokį su bangom.
Per 20 minučių pavyko veleną išlaisvinti iš virvės pynių ir sraigtas lengvai skrosdamas vandenį mus nešė iš tokio reto šiose platumose štilio į “riaumojančias” keturiasdešimtąsias platumas.
Operacijos nuostoliai: supjaustyta genakerio valdymo virvė ir paskandintas peilis.