“Riaumojančiomis” pietų keturiasdešimtosios platumos vadinamos dėl to, kad pasižiūrėjus žemėlapyje matyti, jog žemiau 40-osios lygiagretės labai mažai žemės – tik Pietų Amerikos gabalas, Naujoji Zelandija ir keletas salų.
Palei Antarktidą besiformuojantys ciklonai lyg traukinys keliauja iš vakarų į rytus niekur neužkliūdami ir sukeldami tose platumose stiprius vėjus ir bangas, kai viskas aplink riaumoja. Todėl keturiasdešimtąsias platumas ir vadina “riaumojančiomis” (angl. “roaring”).
Pietų penkiasdešimtosios platumos dar linksmesnės, vadinamos “kaukiančiomis“ (hauling), o šešiasdešimtosios – “įsiutusiomis“ (furious). Tai dėl to, kad jos yra arčiau ciklonų centrų, o ten vėjai dar stipresni, vanduo ir oras šaltesni.
„Kaukiančiomis“ platumomis bangas skros penktojo Odisėjos etapo įgula, tik tai bus jau ne Indijos, o Ramusis vandenynas.
Trečiojo etapo įgulai dar gali tekti užsukti į tas “riaumojančias”, viskas priklausys nuo meteorologinės situacijos. Iš dabartinės jachtos pozicijos tiesiausias kelias į Adelaidę eina lanku ir siekia maždaug 44 lygiagretę. Bet būna, kad tiesiai arčiau, o aplink greičiau.
Ten, kur šiuo metu plaukia „Ambersail“ yra nutįsęs kontinentinis šelfas, netoliese yra Kergueleno archipelagas, tiesiai “ant kurso” New Amsterdamo ir St. Paulio salos. Vienoje yra karinė bazė, o kitose nuolat gyvena pingvinai, jūros liūtai, ruoniai ir kitokie meilūs gyvūnėliai. Dar yra paukščių, vadinamų “prionais”. Taip pat šiuolaikinės medicinos siaubu vadinamų kempinligės ir kitų gėrių sukėlėjų.