Kuršių marių pakrantėje esančiuose Kintuose susirinko per 20 aktyvų laisvalaikį mėgstančių besiformuojančio klubo narių.
Dar tą patį naujametį vakarą į programą įėjo orientavimosi varžybėlės, kurių trasa driekėsi 15 kilometrų, o punktuose keletui saviškių buvo paslėptos gimtadienio dovanos. Likus valandai iki vidurnakčio 9 baidarės su ekipažais, laužydamos marias stingdantį ledą, išplaukė sutikti Naujųjų metų. Ant saugiai sumontuoto padėklo vandenyje fejerverkai, lydimi šampano purslų, paskelbė atėjusius 2009 metus.
Sausio antrą dieną keliomis baidarėmis pradėję plaukimą Mingėje, lietuviškoje Venecijoje, tęsėme plaukimą Kuršių mariose iki Ventės rago per marias padengusį ledą, properšas, krentant krušai ir šviečiant saulei.
Ir vėl, kaip ir praėjusį kartą per Jonines, upė Atmata mus pasitiko krituliais - kruša ir nuostabiais žiemos vaizdais: paviršiumi voliojasi, vyniojasi plonos, klampios paklodės, nuo kiekvieno irklo judesio piešdamos vis kitokį piešinį.
Priplaukę ledų sąnašą, pasišildę karšta arbata, nusprendėme, kad vis tik veršimės pirmyn per sušalusį ledą į marias. Optimistiškai nuteikdavo kur ne kur matomos vandens pralaidos. Taip ir plaukėme zigzagais gaudydami vandens salas, dažnai laužydami ledus.
Likus keletui kilometrų iki Ventės rago priešingas krantas ėmė šviesti labai viliojančiai, tik viena bėda - matomos vandens properšos vedė Rusijos pusėn, o ne tiesiai Nidos link. Nusprendėme grįžti į Ventę, iki kurios laukė 2,6 kilometro per ledą.
Piešėme zigzagus, darėme trimaraną - ledlaužį: jūrinė baidarė savo smailiu priekiu buvo paleista pirmyn, kitos dvi - stūmė ją, nes priekiniam irkluoti ledu nekas - irklas tapo ledkirčiu ir prisitraukimo įrankiu.
Ventės ragas prisileido iki pat kranto, kur mus pasitiko seniausias šalyje švyturys, nustebę čionai užklydę lankytojai ir besišypsantys saviškiai.