Kaip autorius sako, jam nereikėjo daug stengtis, kad parašytų šią knygą. Fabrizio Mazzella surinko turbūt pagrindines ir, autoriaus nuomone, tikrai ne visas blogiausias savo tautiečių savybes ir jas tyrinėjo lietuvio skaitytojo akimis.
Šiltoje ir gražioje Italijoje drauge su nuostabu menu, skaniu (bet ne visada!) maistu ir džiaugsmingu (bet dažnai nuobodžiu!) gyvenimu būna ir juodoji gyvenimo pusė, su kuria ne vienas lietuvis, gyvenantis arba pakeliavęs po Italiją, liūdnai susipažino.
Skaitydami knygą, suvoksime Italijos tamsiąją pusę, kuri Lietuvoje ne visada žinoma. Italijoje kasdienis gyvenimas sudėtingesnis nei bet kurioje kitoje Europos šalyje, ypač užsieniečiui. Ir dėl to Italijoje lietuvių yra labai mažai, oficialiai jų yra tik keli šimtai (dauguma jų – nutekėjusios moterys), kai kitoje mažoje šalyje, pavyzdžiui Airijoje, jų yra tūkstančiai... Autorius dažnai kartoja savo studentams, kad Italija yra puiki vieta atostogauti ir atsipalaiduoti, bet pati blogiausia – apsigyventi.
Perskaičius knygą atrodo, kad Fabrizio Mazzella visai nepatriotiškas ir, tai akivaizdu, jis neprisirišęs prie savo tėvynės. O autorius į tai atsako, kad visi jo tautiečiai yra tokie: kritikuoja, neįvertina, pašiepia pusiasalio nefunkcionalumą ir tai apverkia užsienyje, o iš tikrųjų savo šalį myli jos nekęsdami.
Rūstų tekstą sušvelnina jaunos dailininkės Jurgos Budrytės iliustracijos. Jos itin taiklios, subtiliai juokingos.