Pirmiausia etapo tikslas yra piečiausias pasaulio miestas - Ušuaja. Šį uostą Argentinoje buriuotojai pasiekti vasario viduryje. Pakeliui jie sustos Čathamo salose (jos priklauso Naujajai Zelandijai), kurių padėtis Pietų pusrutulyje analogiška Lietuvos padėčiai Šiaurės pusrutulyje.
Tai - veidrodinis Lietuvos geografijos padėties vaizdas, esantis Pietų platumoje. Kaip teigia Vilniaus pedagoginio universiteto bendrosios geografijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius, Čathamo salos yra labiausiai nuo Lietuvos nutolęs Žemės rutulio taškas.
Nors klimatas ir laikas ten ir Lietuvoje labai skiriasi, sąsajos su Lietuva vis vien egzistuoja. Vaizdžiai būtų galima pasakyti, kad jeigu gaublį toje vietoje, kur yra Lietuva, kiaurai persmeigtume ilgu virbalu, jo galas išlystų Čathamo salose.
Palikusi Čathamo salas ir artėdama Pietų Amerikos žemyno link, „Ambersail“ kirs datos pasikeitimo liniją – 180-ąjį dienovidinį. Laikrodį teks pasukti 1 val. pirmyn ir vieną dieną atgal. Visai be burtų Lietuvos buriuotojai atjaunės viena diena.
Pirmieji keliautojai aplink pasaulį, nenustatę šios linijos, susipainiodavo skaičiuodami dienas. Štai tikrasis Antonijaus Pigafetos, Magelano palydovo, keliaujant jam aplink pasaulį, pasakojimas.
„Liepos 19 d., trečiadienį, mes pamatėme Žaliojo rago salas ir numėtėme inkarą. Norėdami sužinoti, ar teisingai mes rašėme savo laivo dienynus, liepėme pasiteirauti krante, kuri šiandien savaitės diena. Buvo atsakyta, kad ketvirtadienis. Tai mus nustebino, nes pagal mūsų dienynus buvo tik trečiadienis. Mums atrodė neįmanoma, kad visi mes apsirikome viena diena.
Vėliau mes sužinojome, kad mūsų laiko skaičiavime nebuvo jokios klaidos: nuolat plaukdami į vakarus, mes judėjome kartu su Saule ir, sugrįžę į tą pačią vietą, turėjome laimėti 24 valandas, palyginti su likusiais vietoje. Reikia tik apie tai pagalvoti, kad sutiktume su tuo“.
Ką gi daro dabar jūrininkai, perplaukdami datos liniją? Kad nesusipainiotų skaičiuodami dienas, jūrininkai, plaukdami iš rytų į vakarus, praleidžia vieną dieną; o perkirsdami datos liniją iš vakarų į rytus, tą pačią dieną skaičiuoja du kartus, t. y. po 1-os dienos vėl skaito 1-ą dieną.
Štai kodėl tikrovėje nėra galima Žiulio Verno romane „Aplink pasaulį per 80 dienų“ papasakota istorija, kaip keliautojas, apkeliavęs aplink pasaulį, „atvežė“ į tėvynę sekmadienį, kai ten dar buvo ankstyvesnė diena – šeštadienis. Tai galėjo įvykti tik Magelano laikais, nes tada dar nebuvo susitarimo dėl datos pasikeitimo linijos.
Negalimi yra mūsų laikais ir nuotykiai kaip tas, apie kurį pasakojo Edgaras Po savo juokų apsakyme „Trys sekmadieniai vienoje savaitėje“: jūrininkas, apkeliavęs Žemę iš rytų į vakarus, susitiko tėvynėje su kitu, atlikusiu kelionę aplink pasaulį priešinga kryptimi. Vienas jų teigė, kad sekmadienis buvo vakar, kitas – kad jis bus rytoj, o jų bičiulis, kuris niekur nebuvo keliavęs pareiškė, kad sekmadienis – šiandien.
Kad keliaujant aplink pasaulį nebūtų prieštaravimo kalendoriui, reikia, keliaujant į rytus, kiek stabtelėti skaičiuojant dienas, leidžiant, kad Saulė pasivytų, t.y. reikia tą pačią parą skaičiuoti du kartus; o keliaujant į vakarus, reikia, atvirkščiai, praleisti vieną parą, kad nebūtų atsilikta nuo Saulės.
Visa tai, nors ir nėra labai sudėtingi dalykai, tačiau dar ir šiandien, praėjus keturiems šimtmečiams po Magelano, toli gražu ne visi gali juose sąmoningai susivokti.